Birželio 16 d. Zyplių dvare įvyko 46-oji Kalbos diena. Jos organizatoriai – savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius ir gimtosios kalbos mylėtojų draugija „Žodžio tėviškė“ – pasirinko kiek kitokį scenarijų – kvietė būti šventės dalyviais, o ne klausytojais. Tad šiemet buvo atsisakyta akademiškumo ir surengta daugiau įvairių žaidynių.

Pasak renginį pradėjusios Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, praėjusių metų Kalbos diena buvo labai akademiška – susirinkusieji išklausė aukšto lygio mokslininkų ir kalbininkų pranešimų, tai šiemet nuspręsta surengti kalbos žaidynes. Į jas užsiregistravo šešios komandos, tačiau, neatvykus Šakių „Žiburio“ gimnazijos atstovams, liko tik penkios.

Po Šakių „Varpo“ mokyklos moksleivės, respublikinio Tarmių konkurso laureatės Žemynos Vasaitytės pasakojimo vaizdinga zanavykų šnekta vyriausiasis teisėjas Alvydas Grinkevičius davė startą žaidynėse dalyvaujančioms komandoms. „Žodžių lenktynėse“, „Atspėk žodį“ ir „Žodžių mūšyje“ susirungė Griškabūdžio gimnazijos komanda „Justas ir Ko“, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos komanda „Nestandartiniai pasirinkimai“, Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos komanda „Žodeivos“, savivaldybės administracijos komanda „Sava valda“ ir jungtinė įvairių profesijų atstovų komanda „Neutralūs“.

Beje, reikia paminėti, kad visiškai be akademiškumo neapsieita ir šį kartą. Kalbos dienos dalyviai turėjo galimybę išklausyti puikią „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyriausiosios redaktorės Ritos Urnėžiūtės paskaitą „Labas! Čia aš, tavo kalba“.

Kiekviena komanda, gavusi po Zyplių parko žemėlapį, suskubo ieškoti šešių punktų, kuriuose per 3–5 min. reikėjo atlikti įvairias matematikos, istorijos, geografijos, literatūros ir muzikos užduotis. „Matematikos saloje“ žaidynių dalyviai, turėdami 10, 5 ir 3 litrų indus, turėjo atmatuoti 1 litrą vandens. „Istorinio ąžuolo“ punkte komandos turėjo gerai pasukti galvas ir prisiminti svarbių istorinių įvykių, susijusių su kalba, datas.

Sunkiausiai pasiekiama buvo „Geografinė tankmė“, iki kurios teko bristi per virš juosmens išaugusius žolynus ir dilgėlynus. O kur dar alkani kraujasiurbiai uodai, spiečiais puolę rungties dalyvius. Tad ne tik su šortais į Kalbos dieną atvykęs jaunimas patyrė nemažai iššūkių, kliuvo visiems. Dėl informacijos stokos niekas su savimi neturėjo priemonių, skirtų atbaidyti uodams.

Nepaisant patirtų sunkumų, visi po šio išbandymo likę gyvi dalyviai „Literatūrinėje terasoje“ turėjo prie duotų autorių prirašyti jų knygų pavadinimus, o sustoję prie „Lenkiško suolelio“ Zyplių dvaro žemėlapyje prie lenkiškų vietovių pavadinimų ieškojo lietuviškų atitikmenų.

Pats linksmiausias punktas – „Muzikinė piramidė“, skambėjusi nuo nuotaikingų lietuvių liaudies dainų. Komandos kaip įmanydamos stengėsi kuo išradingiau pasirodyti ir pasididinti savo surinktų balų kraitį. Kiekviename punkte komandos gavo po raidę, iš kurių turėjo sudėlioti žodį, o iš visų žodžių – posakį. Iš surinktų žodžių išėjo frazė – „Senas jautis blogai mokslą priima“.

Susumavus visus rezultatus paaiškėjo, kad geriausiai žodį moka ir kelią žino Šakių viešosios bibliotekos komanda „Žodeivos“, antri liko „Neutralūs“, treti – savivaldybės administracijos darbuotojų „Sava valda“. Puikiai varžytuvėse pasirodė ir Griškabūdžio bei Lukšių Vinco Grybo gimnazijų moksleiviai, tačiau prizinių vietų, deja, nepelnė. Šįsyk nugalėjo patirtis.

Kol vieni Kalbos dienos dalyviai suko galvas varžytuvėse, dvaro prieigose vyko jaunųjų Šakių meno mokyklos dailininkų, vadovaujamų mokytojos Lolitos Rūgytės, pleneras „Tapau kalbą“. Jie ant drobės dažais turėjo perteikti gautas patarles ir priežodžius. Nuoširdūs menininkų darbai papuošė greta dvaro esančią pievą.

Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte rengiamos nuo 1973 m. Šios šventės vyksta įvairiose rajono vietose, kur susipažįstama su krašto istorine ir literatūrine praeitimi, prisimenami žymesnieji tų vietovių žmonės, prikeliami seni ar statomi nauji, krašto kultūrą menantys paminklai.