Liepos 21 d. visi Striūpai rinkosi į šv. Mišias už buvusius ir esamus kaimo gyventojus, o po jų vaišėmis nešini skubėjo į Žaliosios gatvės pievelę. Čia Girėnų kaimo bendruomenė su jos pirmininke Irena Sakalauskiene priešakyje organizavo šventę, skirtą Striūpų kaimo 225-mečiui paminėti.

Renginį vedė Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos klubo „Mėlynosios paukštės“ narės – Violeta Simonavičienė, Ona Jasinskienė, Rita Mockeliūnienė ir Lina Eringienė, kuri surinko visus kaimo faktus nuo seniausių laikų iki šiandienos. Jas puikiai papildė Girėnų kaimo muzikantai ir jų vadovas Mindaugas Lenktys bei Briedžių laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Gija“, vadovaujamas Astos Grigaitienės.

Manoma, kad Striūpų pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio „Strippen“ – juostelė. Galbūt todėl, kad kaimas buvo išsidėstęs vienoje gatvėje pagal Siesarties upės pietinį krantą. Kaimo įsikūrimas numanomas apie XVII a. pabaigą – XVIII a. pradžią, nes 1708 m. jame jau buvo priskaičiuota 151 gyventojas, o 1793 m. Striūpai minimi ir Veliuonos seniūnijos žemėlapiuose.

Per kaimą ėjo garsusis Striūpų tiltas, esantis Kęstučio gatvėje, kuris ir jungė, ir skyrė kaimą nuo miesto. Tiltu dalinosi ir šakiečiai, ir striūpiečiai. Kadangi pro čia ėjo prekybos kelias į Karaliaučių, kadaise jis buvo svarbus objektas kelyje į Europą, tad patogu buvo apsigyventi pirkliams, kurie vertėsi miško, vėliau arklių prekyba.

Fiksuojama, kad 1765m. prasiautus epidemijai mūsų žemėse krikščionių beveik nebeliko. Tad čia buvo atkelta gudų, kurie daugiausiai apsigyveno Gudkaimyje, o į Striūpus – Prūsijos lietuvių ir vokiečių evangelikų, garsėjusių amatais. 1909 m. Striūpuose minima pradinė mokykla, kuri priklausė Gudkaimio dviklasei mokyklai. Šakių žydai čia irgi turėjo savo pradinę mokyklą – „šiūlę“. Kunigas Ignas Starkus 1918 m.  Striūpuose įkūrė Šakių gimnaziją.

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas tiesiogiai palietė ir Šakių kraštą. Jei 1940 m. šaltiniuose nurodoma, kad Šakiuose su Striūpų priemiesčiu buvo apie 3000 gyventojų, tai 1944-ųjų vasaros pabaigoje miestas ir Striūpai buvo visiškai sunaikinti – stūksojo tik keletas namų pakraščiuose ir krūvos griuvėsių.

Nepaisant to, gyvenimas čia atgimė, kėlėsi nauji gyventojai, pastatytas naujas tiltas, veikė Šatnerio malūnas, vilnų karšykla, lentpjūvė su gateriu, o ant Butkų sklypo – garsioji pieninė su ledaune. Taigi, gyvenimas tęsiasi ir šiandien, pulsuoja Striūpų kaimo dvasia. Renginio vedėjos prisiminė daug čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių, paminėjo daug jų amatų ir laisvalaikio pomėgių. Mat kaime gyvena ne viena sėslių striūpiečių šeima, skaičiuojama ne vienos giminės ketvirta karta.

Šventės dalyviams sveikinimo žodį tarė rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, administracijos direktorius Dainius Grincevičius, Šakių seniūnas Dalius Jasevičius. Striūpų ir Girėnų kaimynadienį finansiškai parėmė Rimas Šlapikas, Romas ir Arvydas Drevininkaičiai.

„Draugo“ inf.