Į Zyplių dvarą – pirkti molio puodynėlės!

survila arturas
Nuotr. Keramikas Artūras Survila žiedė puodynes ir pasakojo, kad reikia įgūdžių, jog molio gabalai nelakstytų į šonus nuo žiedimo staklių.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį savaitgalį Zyplių dvare šurmuliavo keramikų šventė-mugė „Pirksiu molio puodynėlę“. Apsilankiusieji galėjo įsigyti molio dirbinių ir pajusti keramikos didybę ir trapumą.

Jau kelerius metus Lukšių kultūros centras organizuoja šventę, į kurią suvažiuoja puodžiai iš visos Lietuvos. Visus atvykusius pasveikino Lukšių miestelio seniūnas, puodininkystės tradicijų Zyplių dvare puoselėtojas Vidas Cikana ir priminė, kad toje vietoje, kur vyksta šventė, anksčiau buvo gaminamos plytos, stovėjo degimo krosnys. Seniūnas viliasi, kad ateityje galbūt atgims ir šis senasis amatas.

Visi norintys šventėje galėjo ir patys prisiliesti prie molio. Vaikai pas keramikę Aureliją Kurienę molyje raižė įvairius ornamentus, o vėliau juos atspaudė popieriuje. Kas pageidavo, galėjo atsisėsti į žiedimo stakles ir pajusti išskirtines molio savybes. Tai padaryti kvietė keramikas Saulius Bobinas, nuolatinis šventės dalyvis, atvykęs kartu su žmona Rasa.

„Virš trisdešimt metų molį minkau. Kai reikia kasdienei duonai iš jo užsidirbti, net atsibosta... Iš tikrųjų molio minkymas ramina“, – sako puodžiaus amatu užsiimantis Saulius, kurio darbams suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.

Jūratė ir Virgilijus Bespalovai iš Kazlų Rūdos, jau trečią kartą atvykstantys į Zyplių dvarą, parodė šiam laikmečiui pritaikytus molio dirbinius, kurie, kaip sako menininkai, nulipdyti iš suploto molio blyno. Dar sužinome, kad Virgilijus įvairiapusis menininkas – jis rašo poeziją, groja gitara, realizuoja save ir tapyboje, ir keramikoje.

Akį patraukia menininko iš Klaipėdos Leono Žuko keramikiniai paveikslai, kuriuos, pasak darbų autoriaus, žmonės perka pasikabinti pirtyse ar kaimo turizmo sodybose. Vieno tokio paveikslo kaina – 530 eurų, jį keramikas kuria apie penkis mėnesius.

Šventės lankytojai noriai žvalgėsi ir pirko tradicinius molinius ąsočius ar magnetukus. Lukšių kultūros centro renginių organizatorė Rima Bakienė pasakojo, kad puodžiai kasmet mielai renkasi į šventę, o ir lankytojų per dvi dienas sulaukiama arti tūkstančio.

Netrūko ir kitokių pramogų. Vaikai rungėsi daužydami molinukes, tiek dalyviai, tiek renginio lankytojai buvo vaišinami dvaro kiemelyje išvirta sriuba, savo dainomis šventę papuošė Briedžių laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Gija“ (vadovė Asta Grigaitienė).

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kapines tvarkote tvariai?

klausimelis 06 02Kristina iš Šakių:

Stengiuosi žvelgti tvariai. Pastebiu, kad žmonės vis dažniau renkasi žvakes su keičiamais įdėklais. Dirbtinės gėlės vis dar sunkiai dera su tvarumo principais. Vis dėlto žmonės jas renkasi dėl praktiškumo – ne visi turi galimybę dažnai lankyti kapus, o juos prižiūrinčių žmonių pamažu mažėja. Pas mus vis dar gaji nuostata, kad meilę išėjusiems parodome jų kapus nuklodami gėlėmis ir žvakėmis. Džiugu, kad įrengiamos specialios vietos, kur paliktas žvakes galima atiduoti pakartotiniam naudojimui.

klausimelis 06 02 2

Juozas iš Gulbinų:

Manau, svarbiausia artimųjų kapus aplankyti, sutvarkyti kapavietę. Tai ir yra didžiausia pagarba išėjusiems mirusiesiems. Gėlių reikėtų nešti ir sodinti kuo mažiau. Per daug nereikia. Pastebiu, kad žmonės dabar neša mažiau žvakių ir gėlių. Aš labiau linkęs sodinti gėles arba nešti gyvų gėlių puokštes. Tikrai neapkraunu kapo. Perku dažniausiai žvakes su įdėklais. Po Vėlinių nurenku. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3