Tauro apygardos partizanų takais

pratusevicius parke
Nuotr. „Misija Sibiras“ dalyviai alytiškis Domas Zenkevičius (kairėje) ir gelgaudiškietis Juras Pratusevičius pasidalino įspūdžiais iš ekspedicijos, kuri šiemet vyko Kazachstane.

Rugsėjo 29 d. buvo surengtas žygis Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų takais, kuriame dalyvavo per 200 žmonių iš Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir kitų miestų. Aplankyta Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto bunkeris ir žūties vieta, memorialai Griškabūdyje ir Lukšiuose, popietė tęsėsi J. Lingio parke Šakiuose, kur žygeiviai buvo vaišinami kareiviška koše, susitiko su „Misija Sibiras“ dalyviais.
 
Praėjusį šeštadienį žygio dalyviai pirmiausiai dalyvavo šv. Mišiose Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčioje. Po jų aplankė paminklinį ansamblį ir koplytstulpį, pastatytus Griškabūdžio valsčiaus NKVD-MVD-MGV poskyrio ir stribų būstinės teritorijoje 1945–1950 metais užkastų Barzdų, Griškabūdžio ir Jankų valsčiuose žuvusių Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų atminimui.

Iš čia automobilių kolona pajudėjo Aleksandro Grybino-Fausto bunkerio bei žūties vietos link. Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkės Rasos Duobaitės-Bumbulienės, rugsėjo 28-ąją minime jo 70-ąsias žūties metines. Aleksandras Grybinas-Faustas buvo vienas garbingiausių mūsų krašto laisvės kovotojų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Vasario 16-osios Deklaracijos signataras, Tauro partizanų apygardos vadas.

Žygio dalyviai aplankė ir prie Šv. Juozapo bažnyčios Lukšiuose pastatytą „Atminimo koplytėlę“, paminklą A. Grybinui-Faustui, Atminimo kalnelį tremtiniams ir kitus laisvės kovų atminimo įamžinimo ženklus, kurių daugelio autorius – Lukšių seniūnas, skulptorius Vidas Cikana.

Šeštadienio popietę žygio dalyviai suvažiavo į J. Lingio parką, kur klausėsi Šakių pučiamųjų instrumentų orkestro, ragavo kareiviškos košės, apžiūrėjo kilnojamąją parodą „Tremties vaikai“, klausėsi ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvių gelgaudiškiečio Juro Pratusevičiaus ir alytiškio Domo Zenkevičiaus pasakojimų.

Neužmirštas ir aplankytas buvo atminimo ženklas prie Šakių vandentiekio bokšto, kur 1952 m. Vasario 16-osios proga priešindamiesi sovietų okupacijai Šakių gimnazistai ant bokšto iškėlė lietuvišką Trispalvę.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kapines tvarkote tvariai?

klausimelis 06 02Kristina iš Šakių:

Stengiuosi žvelgti tvariai. Pastebiu, kad žmonės vis dažniau renkasi žvakes su keičiamais įdėklais. Dirbtinės gėlės vis dar sunkiai dera su tvarumo principais. Vis dėlto žmonės jas renkasi dėl praktiškumo – ne visi turi galimybę dažnai lankyti kapus, o juos prižiūrinčių žmonių pamažu mažėja. Pas mus vis dar gaji nuostata, kad meilę išėjusiems parodome jų kapus nuklodami gėlėmis ir žvakėmis. Džiugu, kad įrengiamos specialios vietos, kur paliktas žvakes galima atiduoti pakartotiniam naudojimui.

klausimelis 06 02 2

Juozas iš Gulbinų:

Manau, svarbiausia artimųjų kapus aplankyti, sutvarkyti kapavietę. Tai ir yra didžiausia pagarba išėjusiems mirusiesiems. Gėlių reikėtų nešti ir sodinti kuo mažiau. Per daug nereikia. Pastebiu, kad žmonės dabar neša mažiau žvakių ir gėlių. Aš labiau linkęs sodinti gėles arba nešti gyvų gėlių puokštes. Tikrai neapkraunu kapo. Perku dažniausiai žvakes su įdėklais. Po Vėlinių nurenku. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3