Tauro apygardos partizanų takais

pratusevicius parke
Nuotr. „Misija Sibiras“ dalyviai alytiškis Domas Zenkevičius (kairėje) ir gelgaudiškietis Juras Pratusevičius pasidalino įspūdžiais iš ekspedicijos, kuri šiemet vyko Kazachstane.

Rugsėjo 29 d. buvo surengtas žygis Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų takais, kuriame dalyvavo per 200 žmonių iš Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir kitų miestų. Aplankyta Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto bunkeris ir žūties vieta, memorialai Griškabūdyje ir Lukšiuose, popietė tęsėsi J. Lingio parke Šakiuose, kur žygeiviai buvo vaišinami kareiviška koše, susitiko su „Misija Sibiras“ dalyviais.
 
Praėjusį šeštadienį žygio dalyviai pirmiausiai dalyvavo šv. Mišiose Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčioje. Po jų aplankė paminklinį ansamblį ir koplytstulpį, pastatytus Griškabūdžio valsčiaus NKVD-MVD-MGV poskyrio ir stribų būstinės teritorijoje 1945–1950 metais užkastų Barzdų, Griškabūdžio ir Jankų valsčiuose žuvusių Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų atminimui.

Iš čia automobilių kolona pajudėjo Aleksandro Grybino-Fausto bunkerio bei žūties vietos link. Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkės Rasos Duobaitės-Bumbulienės, rugsėjo 28-ąją minime jo 70-ąsias žūties metines. Aleksandras Grybinas-Faustas buvo vienas garbingiausių mūsų krašto laisvės kovotojų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Vasario 16-osios Deklaracijos signataras, Tauro partizanų apygardos vadas.

Žygio dalyviai aplankė ir prie Šv. Juozapo bažnyčios Lukšiuose pastatytą „Atminimo koplytėlę“, paminklą A. Grybinui-Faustui, Atminimo kalnelį tremtiniams ir kitus laisvės kovų atminimo įamžinimo ženklus, kurių daugelio autorius – Lukšių seniūnas, skulptorius Vidas Cikana.

Šeštadienio popietę žygio dalyviai suvažiavo į J. Lingio parką, kur klausėsi Šakių pučiamųjų instrumentų orkestro, ragavo kareiviškos košės, apžiūrėjo kilnojamąją parodą „Tremties vaikai“, klausėsi ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvių gelgaudiškiečio Juro Pratusevičiaus ir alytiškio Domo Zenkevičiaus pasakojimų.

Neužmirštas ir aplankytas buvo atminimo ženklas prie Šakių vandentiekio bokšto, kur 1952 m. Vasario 16-osios proga priešindamiesi sovietų okupacijai Šakių gimnazistai ant bokšto iškėlė lietuvišką Trispalvę.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kas lemia žemą rajono poziciją švietimo srityje?

klausimelis 05 21Edvinas iš Šakių:

Manau, mokiniai yra per mažai motyvuoti mokytis. Aš, pavyzdžiui, baigiau aštuonias klases, buvo kitokie laikai, bet siekiau, stengiausi mokytis. Ir toliau mokiausi, baigiau technikumą. Sūnus baigė universitetą, anūkai dar maži. Kaimo vaikai mokosi ne prasčiau. Netgi labiau pasiekia aukštų pasiekimų. 

klausimelis 05 21 2

Ričardas iš Bliuviškių:

Manau, ir tėvai turėtų labiau rūpintis vaikų mokslais. Bet yra ir pačių mokinių be motyvacijos. Mačiau – stovi prie Darbo biržos du mokiniai, o ne pamokose. Savo laiku siekiau mokytis, nebuvo jokia kančia eiti į mokyklą. Baigiau devynias klases, vėliau įsidarbinau. Girdėjau – Griškabūdyje mokytojų trūksta. Netiesa, kad kaimo vaikai prasčiau mokosi, mūsų kaime vienoje šeimynoje augantys vaikai labai aukštų rezultatų yra pasiekę.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.