Nors praėjusią savaitę žadėjusi atvykti Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Gelgaudiškio dvare nepasirodė, tačiau į susitikimą atvykę rajono kultūrininkai rūpimais klausimais su ja bendravo telefonu. Norintys su ministre pabendrauti gyvai galėjo prisijungti prie pirmadienį Vilniuje vykusio kultūros ir meno darbuotojų piketo dėl pernelyg lėtai kylančių atlyginimų.

„Mūsų pažadas kelti atlyginimus bus įgyvendintas. Žinant mūsų biudžetines galimybes ir daug reformų, vykstančių vienu metu, tikrai tai neįgyvendinama per metus, kultūros darbuotojų reikalavimai turi būti pamatuoti ir pagrįsti“, – tvirtino telefonu rugsėjo 13 d. su Gelgaudiškio dvare susirinkusiais kultūrininkais bendravusi ministrė. Ji rugsėjo 14 d. susitiko su kultūros ir meno darbuotojų atstovais, kuriems teigė, kad darbo užmokesčio didinimą tikslinga išdėlioti per trejus metus.

Išvadino baile

Vyriausybė žadėjo nuo kitų metų kultūrininkams algas didinti po 21 eurą, tam skirdama 3,5 mln. eurų. Tokiu didinimu nepatenkintų aktorių, bibliotekininkų, muziejų, kultūros centrų darbuotojų rugsėjo 17 d. į Vilnių iš visos Lietuvos suvažiavo apie 500. Pikete pasirodžiusią ministrę piketuotojai išvadino baile ir melage. Žmonės teigė, kad yra apgauti, nes vietoj žadėto kultūros gaivinimo esą sulaukė jos genocido. Piketuotojų reikalavimas vienas – didinti algas, nes dabar jos Europos Sąjungoje trečios nuo galo, vidutiniškai nesiekia nei 600 eurų. Piketuotojai reikalauja algas kelti mažiausiai 75 eurais kitąmet, per trejus metus – šimtu penkiasdešimt. Kultūros ministrė miniai teigė, kad ieškos būdų, kaip dar padidinti algas, tačiau reikalaujamais 75 eurais jos galėtų didėti tik tada, jei prisidėtų savivaldybės.

„Kultūros laukas visas susivienijo ir parodė, kad mes esame tokie. O mes, kultūros centrų vadovai, kovojame dėl savo darbuotojų. Ministrė žada, kad lapkritį paaiškės, kiek tiksliai kitąmet didės kultūros darbuotojų algos. Jei nebus pateiktas konkretus trejų metų planas apie darbo užmokesčio didinimą, kultūrininkai vėl pasiruošę reikšti savo poziciją piketais“, – kalbėjo iš Vilniaus grįžęs R. Januševičius.

Apie dvarus ir paveldą

Anot Kultūros ministrės, kuri į Gelgaudiškį neatvyko, bet su susirinkusiais bendravo telefonu, ypatingas dėmesys skiriamas regionams, tai ir Kultūros ministerijos inicijuota Kultūros paso koncepcija, Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektas, šiais metais startavo Nacionalinis seniūnijų konkursas ir kita. Jos klausta, kaip įveiklinti Šakių rajono dvarus. Pasak ministrės, į regionus yra investuojamos ne tik ES bet ir valstybės investicijų programų lėšos.

„Mūsų tikslas yra, kad tas kultūros paveldas tarnautų žmonėms, kultūrinėms reikmėms bei generuotų aukštos kokybės paslaugas ir lėšas. Netgi ES fondų reikalavimas yra – atstačius dvarus, juos tuoj pat įveiklinti“, – kalbėjo ministrė.

Jai antrino Gelgaudiškio kultūros centro direktorė Diana Šležienė. Pasak jos, Gelgaudiškio dvare visa tai jau vyksta, yra vystomas kultūros turizmas, tik kol kas neteikiamos maitinimo, apgyvendinimo paslaugos. Gelgaudiškiečiai iki šiol neranda investitoriaus.

Kultūros ministrė svarstė, gal priimtas Mecenavimo įstatymas padėtų gelgaudiškiečiams, kuomet privatūs asmenys galės remti visuomenei svarbius kultūros, meno bei kitų sričių projektus. Ministrė kaip pavyzdį pateikė Šiaulius, kur ypač didelis verslo žmonių įsitraukimas ne tik į sportą, socialines iniciatyvas, bet ir į kultūrą. Tačiau į Gelgaudiškio dvarą investavęs verslininkas jau nebūtų mecenatas, nes jis investuotų į savo verslą.

Augenija Kasparevičienė teiravosi apie numatomas reformas paveldosaugos srityje, kuomet daugiau funkcijų bus deleguota savivaldybėms, o tam finansinių išteklių didinti nenumatyta. Ministrė paaiškino, kad kol kas joks įstatymas nepriimtas, o kadangi, anot ministrės, kultūros paveldo sritis yra apleista, biurokratizuota, pavasarį buvo parengti Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenys, kaip dokumentas pradėti diskusijas dėl tolimesnių kultūros paveldo apsaugos politikos pokyčių. Ministrė patikino, kad dalis paveldo objektų taps vietinio lygmens ir jais rūpintis turės savivaldybė, tačiau paramą gaus ir iš valstybės.

Dėl Dainų šventės

Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius ministrės teiravosi apie Dainų švenčių finansavimą, kuris šiemet, anot jo, strigo. Direktorius pastebėjo, kad dalyviai yra daugiausiai iš regionų, jis teiravosi, kaip kolektyvus išlaikyti iki kitos Dainų šventės. Ministrė įsitikinusi, kad tik savivaldos reikalas, kurioms sritims skirti didesnį finansavimą, nes anot jos, šiais metais savivaldybėms skirtas didesnis finansavimas.

Keltas klausimas ir dėl etninės kultūros dėstymo mokyklose. Anot ministrės, šiuo metu yra sudaryta ekspertų grupė, kuri ieško modelio, kaip apskritai kultūrinį ugdymą integruoti į formalųjį ugdymą.