Šventieji paveikslai iš Šilavoto Davatkyno – Zanavykijoje

davatkynas
Nuotr. Apie eksponuojamus darbus pasakojo Prienų krašto muziejaus vyresnioji muziejininkė Viktorija Bielevičienė.


Spalio 26-sios popietę Zanavykų muziejuje atidaryta paroda „Šilavoto Davatkyno šventieji paveikslai“. Kamerinėje aplinkoje skambėjo Šakių kultūros centro folkloro ansamblio „Šakija“ dainos, Prienų krašto muziejaus vyresnioji muziejininkė Viktorija Bielevičienė pasakojo apie eksponuojamus oleografijos darbus.
 
Oleografija – grafikos technika, kuria gaminamos paveikslų kopijos. Šiuo būdu Vakarų Europos spaustuvėse buvo dauginami šventųjų paveikslai, kurie platinti ir Lietuvoje. Dauguma šių paveikslų atpažįstami, nes kabo garbingose kaimo sodybų vietose. Oleografijos vaizduoja Švč. Mergelę Mariją, Jėzų Kristų, liaudies pamaldumo praktikose labai gerbiamus šventuosius: šv. Antaną, šv. Kazimierą, šv. Rozaliją, ir kt. Nors meno istorijoje oleografijos dažnai laikomos neturinčiomis išliekamosios vertės, nes tai kūrinių kartotės, Davatkyne sukauptų oleografijų kolekcija yra vertinga Lietuvos kultūros istorijos požiūriu. Pamaldus požiūris į paveikslus ir netgi votai ant jų rodo, kad kaimo bendruomenės gyvenime šie kūriniai buvo ypač gerbiami ir užėmė svarbią vietą bendruomenės dvasiniame gyvenime.

Pats Šilavoto Davatkynas, kurio gyventojos pagarbiai vadintos ne davatkomis, bet davatkėlėmis, buvo integrali religinio parapijos gyvenimo dalis. Apie Davatkyną kalbėjusi muziejininkė Danguolė Lincevičienė pabrėžė religinį šių moterų pašaukimą ir asmeninius apsisprendimus, nuvedusius prie tarnavimo žmonėms ir tokio gyvenimo pasirinkimo.

Šiandien Davatkynas populiari menininkų kūrybos erdvė, plenerų vieta ir turistų traukos centras.

Zanavykų muziejuje paroda vyks iki lapkričio 30 d.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kapines tvarkote tvariai?

klausimelis 06 02Kristina iš Šakių:

Stengiuosi žvelgti tvariai. Pastebiu, kad žmonės vis dažniau renkasi žvakes su keičiamais įdėklais. Dirbtinės gėlės vis dar sunkiai dera su tvarumo principais. Vis dėlto žmonės jas renkasi dėl praktiškumo – ne visi turi galimybę dažnai lankyti kapus, o juos prižiūrinčių žmonių pamažu mažėja. Pas mus vis dar gaji nuostata, kad meilę išėjusiems parodome jų kapus nuklodami gėlėmis ir žvakėmis. Džiugu, kad įrengiamos specialios vietos, kur paliktas žvakes galima atiduoti pakartotiniam naudojimui.

klausimelis 06 02 2

Juozas iš Gulbinų:

Manau, svarbiausia artimųjų kapus aplankyti, sutvarkyti kapavietę. Tai ir yra didžiausia pagarba išėjusiems mirusiesiems. Gėlių reikėtų nešti ir sodinti kuo mažiau. Per daug nereikia. Pastebiu, kad žmonės dabar neša mažiau žvakių ir gėlių. Aš labiau linkęs sodinti gėles arba nešti gyvų gėlių puokštes. Tikrai neapkraunu kapo. Perku dažniausiai žvakes su įdėklais. Po Vėlinių nurenku. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3