Šakių viešojoje bibliotekoje kraštietis, poetas Tomas Vyšniauskas pristatė pirmąją eilėraščių knygą „Įelektrinto piemens“. Autorius įvilioja skaitytoją į paslaptingus eilėraščių labirintus, kuriuose alsuoja... mirtis. Jis kelia klausimus – kas yra egzistencija, kas yra anapus...

Apie T. Vyšniausko kūrybą kalbėjęs poetas Viktoras Rudžianskas sako, kad pirmą kartą skaitydamas jo knygą kažko nepagavo, buvo daug kas neaišku, bet, pradėjęs tekstus gliaudyti, pamatė, kad yra labai daug įdomių, poetiškų, esminių dalykų, apie kuriuos nekalbama konferencijų salėse ar kitur.

Pats Tomas sako, kad šios knygos išleidimas buvo pribrendęs, ilgalaikis reikalas.

„Kurių velnių jinai reikalinga, negaliu ir po šiai dienai pasakyti. Galvoju, jeigu ne dabar, tai niekados...“ – svarstė kraštietis.

„Bandymai kurti poeziją buvo jau besimokant. Net vienam skaitovų konkurse turėjau drąsos skaityti savo kūrybos eilėraštį ir man atrodo – susimoviau, nes nelaimėjau pirmos vietos“, – juokauja Tomas ir priduria, kad tuomet įstojo į Kaimo rašytojų sąjungą.

Baigęs 1996 m. Šakių „Žiburio“ gimnaziją mokėsi Kauno technologijos universitete, kur studijavo finansus. Kaip pats sako, atsidėjo žemiškesniems dalykams, o literatūra visuomet ėjo šalia.

„Man šiandien nereikia vien iš poezijos valgyti duoną. Galiu būti nepriklausomas nuo kažkokių įsitikinimų, užsakymų ar dar kažko“, – sako Tomas ir prisipažįsta, kad jam imponuoja toks menas, kur jaučiamas emocinis krūvis.

Susitikime dalyvavusi literatūrologė Ieva Rudžianskaitė, analizuodama mūsų kraštiečio poezijos rinkinį, prisipažino, kad knygą „Įelektrinto piemens“ perskaitė šiek tiek kitaip – daugiau minorinėm tonacijom, nes skaitant šį rinkinį galima justi lyrinio subjekto balansavimą tarp gyvenimo ir mirties.

Anot literatūrologės, knyga užduoda klausimų ir skaitytojo nepalieka ramybėje, skatina jį įsitraukti į ieškojimą, kartais rizikuojant nuklysti į egzistencinių samprotavimų labirintus.