Kovo 6 d. savivaldybės administracijoje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis susitiko su meru bei savivaldybės administracijos darbuotojais, svečias pabrėžė, kad esame kalbos tauta, kalbos valstybė.

 

Svečias pirmiausiai pasidžiaugė, kad Lietuvoje gerai sutvarkyta įstatyminė bazė: Konstitucijoje apibrėžta, kad Valstybinė kalba yra lietuvių kalba, prieš 25-erius metus buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, sudaryta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, sprendžianti valstybinės kalbos politikos klausimus.

Anot A. Antanaičio, lietuvių kalbai niekada nebuvo lengva, kai greta ėjo lenkų, rusų kalbos.

Jo nuomone, reikalingas efektyvus mokymo sistemos parengimas užsienio lietuviams.

„Pasaulyje yra 230 lituanistinių mokyklų, o mokosi vos septyni tūkstančiai vaikų, balsuoti ateina tik apie 20 tūkstančių. Sakome, kad išvažiavo galbūt milijonas lietuvių. Turime savęs paklausti – kur likę?“ – kalbėjo A. Antanaitis ir pridūrė, kad anksčiau lietuvybę svetur išsaugodavo trys keturios kartos, o dabar ji sunyksta per vieną kartą.

„Dabar, kai į užsienį išvažiuoja lietuvių kalbą mokantis vaikas, užaugęs jos jau nebemoka“, – kalbėjo svečias.

Pasak A. Antanaičio, lietuvių kalba turi išmokti sugyventi su kitomis kalbomis, kad valstybinė kalba su niekuo neturi konkuruoti, bet palikti erdvę visoms kitoms kalboms.Daugiakalbystė taip pat labai naudingas dalykas – atveria naujas galimybes, todėl, A. Antanaičio manymu, ir anglų, ir prancūzų, ir vokiečių kalbas reikia mokėti.

Tačiau, pasak svečio, lietuvių kalba yra ypatinga, kitos tokios senovinės kalbos, kaip lotynų, sanskritas, jau mirusios. Lietuvių kalba vienintelė iš tokių archajiškų senovinių kalbų tapo ir modernia kalba.

„Už kalbą mes visi esame atsakingi. Nes praradę kalbą, mes prarastume lietuvišką sąmoningumą ir mąstymą. Tada sakytume, kad mums nereikalinga kariuomenė, jeigu nėra kariuomenės, kam mums ta valstybė. Jei nėra valstybės, prarandame ir gyvenimo būdą“, – kalbėjo svečias.

A. Antanaitis, kalbėdamas apie siekiamybes, pabrėžė, kad lietuvių kalba turi likti mokslo ir technologijų kalba.

„Kalbos skurdumas sukuria minties skurdumą“, – savo pasvarstymus užbaigė svečias.

Atvykusi Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimo centro vadovė Jurgita Jaroslavienė pristatė lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos naujoves, kuriose galima rasti žodynus, istorinių vietovardžių, pavardžių duomenų bazę, tarmių archyvą ir dar daug naudingos informacijos.

Šakiečiai teiravosi, kodėl,pavyzdžiui, bendradarbiavimo programos „Interreg“ dokumentai gaunami anglų, o ne lietuvių kalba, kad tenka rašytis ant sutarčių, kurios taip pat yra anglų kalba. Į šį klausimą atsakęs A. Antanaitis patikslino, kad Kalbos įstatymas numato, jog susirašinėjimas su valstybinėmis institucijomis turi vykti valstybine kalba. Jo nuomone, šį procesą turėtų prižiūrėti Valstybinė kalbos inspekcija, šakiečiams A. Antanaitis rekomendavo dėl išsakytos problemos į šią instituciją ir kreiptis.

„Draugo“ inf.