Minėjo gimimo metines

Vasario 26-ąją Vinco Kudirkos muziejuje paminėtos rašytojos, pedagogės Petronėlės Orintaitės 115-osios gimimo metinės.

Poetės, prozininkės P. Orintaitės gyvenimą, kūrybą pristatė Vinco Kudirkos gimnazijos moksleivės Ugnė Kažemėkaitytė, Saulena Kaminickaitė, Kudirkos Naumiesčio bibliotekos bei Vinco Kudirkos muziejaus darbuotojos.
 
P. Orintaitė gimė 1905m. vasario 18 d. Liepalotų kaime, Būblelių valsčiuje, Šakių apskrityje. Baigusi Keturnaujienos pradžios mokyklą, mokėsi Kudirkos Naumiesčio „Žiburio“ bei Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijose. Pastarojoje besimokant, pasirodė pirmieji jos eilėraščiai.

Vėliau P. Orintaitė studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete Kaune, jį baigusi mokytojavo Tauragės, Mažeikių, Vilkaviškio gimnazijose. Pedagoginį darbą rašytoja dirbo ir Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, o 1943–1944 m. – vėl Vilkaviškyje.

Artėjant frontui prie Liepalotų, 1944 m. su vyru Kaziu Januta ir trejų metų sūneliu P. Orintaitė pasitraukė į Vakarus: gyveno Vokietijoje, Čikagoje, o nuo 1959 m. iki mirties – Kalifornijoje, Los Andžele.

Išeivijoje P. Orintaitė-Janutienė spausdino eilėraščių rinkinius, apsakymus, romanus, publicistiką. Nemažai kūrinių skirta vaikams ir jaunimui. 1952 m. už apysaką „Viltrakių vaikai“ ji buvo apdovanota Lietuvos rašytojų draugijos skirta jaunimo literatūros premija.

Rašytoja mirė 1999 m. gruodžio 16 d., o 2000m. birželio 10 d., jos pageidavimu, amžinajam poilsiui atgulė Kudirkos Naumiesčio kapinėse. Jos atminimas įamžintas 2005m. sukurtu paminklu (aut. J. Narušis), kuris dabar puošia muziejaus kiemelį.
Popietėje kanklių garsais džiugino Griškabūdžio kultūros centro jaunimo folkloro ansamblis „Užnovietis“ (vad. Nijolė Černevičienė), pagal poetės eiles skambėjo dainos, kurias atliko Kudirkos Naumiesčio kultūros centro solistės Aušra Ubartaitė ir Birutė Baltrušaitienė.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.