Kovo 11-oji Sintautuose buvo minima kiek kitaip – čia į kultūros centrą susirinkusiems sintautiečiams ir svečiams šventinę nuotaiką kūrė ne tik vokalinio ansamblio „Mozaika“ ir folkloro ansamblio „Santaka“ pasirodymai, bet ir visų dėmesį prikausčiusi visuomenininko, etiketo žinovo, rašytojo, žurnalisto, gerai visiems žinomo mąstytojo Giedriaus Drukteinio dviejų dalių paskaita apie tai, koks šiandien yra Nepriklausomos Lietuvos paveikslas, ir apie tai, ką kiekvienam reikia žinoti apie etiketo normas.

Tarp „Mozaikos“ ir „Santakos“ pasirodymų dar kone tris valandas trukusios G. Drukteinio paskaitos kantriausieji žiūrovai klausėsi iki galo, o tai, kad jiems neprailgo ir patiko šmaikštus pasakotojo tonas, rodė ir pačių žiūrovų susidomėjimas, klausimai paskaitos vedėjui apie jiems svarbius ir aktualius dalykus. Pats žurnalistas sako dažnai užsukantis į Suvalkiją, nes atvyksta į žmonos tėviškę, esančią Jurbarko rajone. Paruošti paskaitą „Apžvalga: 30 metų nepriklausomybės“ rašytoją įkvėpė tai, kad jis dirbo Sąjūdžio organizacijos informacijos agentūroje, ir natūralu, kad kyla noras pasidalinti su klausytojais savo patirtimi, įžvalgomis ir mintimis apie laisvę, apie tai, kas yra Nepriklausomybė ir po 30 metų.

„Jaučiuosi įdėjęs indėlį į Nepriklausomybės atkūrimą ir jaučiu pareigą su jaunąja karta apie tai pasidalinti, nes daugelis dabar jaučiasi nusivylę tuo gyvenimu“, – sako G. Drukteinis.

Jis įsitikinęs, kad šiuolaikinė visuomenė greičiau linkusi pasipiktinti, pakritikuoti, padejuoti, paburnoti, o eiti ir padaryti, kad būtų geriau, ne visi sugebame. Tačiau tam, anot kalbėtojo, daug nereikia – pakeisti tik savo požiūrį ir pradėti nuo savęs.

Savo paskaitoje G. Drukteinis daug dėmesio skyrė atkurtos Lietuvos etinei, moralinei analizei, kodėl mūsų visuomenė tapo tokia, kokia yra šiandien, jos vertybių susiformavimui, kas lėmė ir iš kur atsirado tokie skaudūs pleištai visuomenėje, kas suformavo grynai materialistinį požiūrį į tam tikrus dalykus, kodėl šiandien esame tokie dirglūs ir viskuo nepatenkinti, o svarbiausia, kad vis daugiau atsiranda žmonių, kurie jaučiasi vieniši.

„Pagieža, nepasitenkinimas, nedalyvavimas renginiuose, kritika – atrodo, kad dalis žmonių nieko neveikia, tik keikia tėvynę, nes ne tokios norėjo laisvos Lietuvos, o svarbiausia vertybė, kurios siekia šiandien žmonės, – soti pensija, o Estijoje, kaip rodo neseniai atlikta Europos Sąjungos šalių analizė, vertybė yra tolerancija“, – sakė lektorius.

Pasak G. Drukteinio, tokiam visuomenės koliažui susiformuoti įtakos turėjo keletas veiksnių, o kai kas yra įaugę mūsų tautos mentalitete dar nuo senų senovės. Daug negatyvo sklinda iš visuomenės informavimo priemonių.

„Įsijunkite bet kurį portalą – kiek blogų žinių, kiek negatyvo, kiek blogį skleidžiančios informacijos, kuris ir suformuoja iškreiptą mūsų visuomenės vaizdą“, – aiškino G. Drukteinis.

O prasidėjo viskas dar 1992–1993 m., kai staiga per vieną naktį Lietuvos žmonės tapo savininkai, kurie su staiga įgytu turtu ėmė keistai elgtis – kas žiūrėjo parduoti, kas daugiau pasigrobti, o kam pragerti ar sukaupti daugiau norėjosi. Ir tada žmonės tapo labai ciniški, norintys pasipuikuoti prieš kitus.

„Mokykloje buvo dvejetukininkai, padaužos, užguiti, nugrūsti į kampą, o paskui pasižiūrėk – jie jau važiuoja su džipu, puikuojasi savo turtais. Žmogui tapo svarbu pasirodyti, kad turi, nesvarbu, jeigu tą BMW automobilį nusipirko keturiese ir važinėja pakaitom, bet svarbu pasirodyti, koks esi turtingesnis už kitą, o jeigu apie tave rašo žurnalas „Stilius“, tai jau esi kietas“,  – ironizavo G. Drukteinis.

Anot lektoriaus, pirmūnai, aktyvistai, inteligentai – jiems po mokyklos nesisekė taip, kaip „aniems“ ir čia į visuomenę buvo įkaltas pirmasis pleištas, pasirodė, kad ne viskas šiame gyvenime yra teisinga, atsirado susiskaidymas, nepasitenkinimas gyvenimu savo gimtinėje. Bet čia pat lektorius primena ir krikščioniškąsias vertybes: krikščionys visada akcentavo, jog į dangų pateks neturtingieji, todėl neturtingu būti apsimoka ir nereikia to gėdytis, nors Senajame Testamente žydai sako, kad turtingas žmogus yra nepriklausomas nuo kitų, tai yra laisvas žmogus.

G. Drukteinis sako, kad mūsų tautai nuo senovės svarbus darbštumas – apie tai byloja patarlėse sukaupta liaudies išmintis. Su šita savybe mes atėjome iki 2004 m., o vėliau, kai įžengėme į Europos Sąjungą, mūsų vertybės pasikeitė.

„Per pastaruosius metus lietuviui pasidarė svarbu, kad, neduok Dieve, tu prieš kitus pasirodysi, kad nesi kažkur buvęs, kažko matęs, kažko ragavęs – pasipuikavimas tapo vertybe. Jeigu esi kietas, turi turėti namą ir kitas privilegijas, bet nustojome investuoti į save, į savo vidines vertybes, o šiandien vertybė tapo – sukaupti gerą pensiją“, – teigė G. Drukteinis.

Anot lektoriaus, dirbdamas ir čia, ir Airijoje tą patį valytojos ar kitą darbą, ten užsidirbsi „gerą pensiją“, tačiau toks požiūris yra praktiškas, apsukrus, valstietiškas, o kam taps vertybė nusipirkti gerą knygą, žodyną ar dar kažką – šių dienų žmogui nėra svarbu investuoti į savo vidų.

Pasak G. Drukteinio, šiandien mūsų tautos „organizmas yra sergantis“. Ar jį dar galime išgydyti?  Galima, nes serga ne Lietuva, o mūsų kiekvieno pasąmonė, kurios požiūrį galime kiekvieną sekundę pakeisti. Tam nereikia įdėti jokių pastangų, tik tiesiog panorėti ir nuo tos sekundės pakeisti nuomonę apie mus supančius dalykus. G. Drukteinis pabrėžia, kad ateitis priklauso jauniems žmonėms, kurių rankose yra galimybė pakeisti pasaulį, požiūrį, mąstymą, tad išgydyti „tą sergantį organizmą“ vilties dar yra.

„Reikia pradėti nuo savęs – pasisveikinkite šiandien su kažkuo, rytoj ateis kažkas ir pasisveikins su tavimi. Nusišypsok. Žiūrėk į akis, kai kalbi. Tai nėra sunku padaryti, bet tai jau yra vertybės, kurių nenusipirksi už jokius pinigus, nes laimė tai nėra tai, ką mes įsigyjame už pinigus, laimė – tai yra dažniausiai apie tai, ko nenusipirksi: artimo mestas geras žvilgsnis, paukščių čiulbesys, dangaus žydrumas ir kiti dalykai“, – optimistine gaida užbaigė paskaitos pirmąją dalį G. Drukteinis.

Antroje paskaitos dalyje svečias kalbėjo apie etiketo normas, etiketo istoriją, apie tai, kas yra protokolas ar geros manieros. Apie tai etiketo žinovas yra parašęs ne tik dvi knygas, bet ir nuolat skaito paskaitas, dalyvauja įvairiose televizijos laidose.