Kasmetiniame plenere „Šviesa–Tiesa“ – neišsemiamos dailininkų idėjos

sviesa tiesa pauliukas
Plenero organizatorius Mindaugas Pauliukas žiūrovams pristato savo nutapytus eskizus. D. Pavalkio nuotr.

Deimantė BAKAITYTĖ

Birželio 16–23 dienomis Kudirkos Naumiestyje įvyko jau vienuoliktas pleneras „Šviesa–Tiesa“. Šio plenero kuratorius, tapytojas Mindaugas Pauliukas teigia, kad pleneras neformalus, todėl jis vyko dailininkams gyvenant minimalistiniu gyvenimo stiliumi, tačiau buvo neišsemiamas kūrybinėmis idėjomis bei diskusijomis. Anot plenero kuratoriaus, bendra tematika siejasi su Vincu Kudirka, tačiau šiais metais, šmaikštauja jis, tema yra „Gyvenimas ar mirtis“.

Nors plenere turėjo dalyvauti septyni dailininkai, tačiau prisijungė penki: be M. Pauliuko, senbuviai Romanas Averincevas, Mantas Maziliauskas, Irena Mikuličiūtė (MIKA) bei pirmą kartą į kolegų gretas įsiliejęs Vytautas Kaunas. Dailininkai savaitę išsijuosę tapė stengdamiesi perteikti savo pasaulio bei aplinkos vizijas. Apie kasmet plenere susirenkančius dailininkus organizatorius sako: „Man iki šiol paslaptis, kaip mes, tokie skirtingi, neišsibėgiojome.“

Šiais metais M. Pauliuko paveikslus įkvėpė Prano Mašioto pasakos bei mitų, gamtos motyvai. Vienas iš įdomiausių šio plenero M. Pauliuko darbų – „Sizifo malda“, kuriame jis sako vaizdavęs sūnų kaip jauną Sizifą, ridenantį akmenį – nuotolinį mokymą. Plenere apsilankę žiūrovai diskutavo, ar paveiksle vaizduojamas Sizifas jau užrideno akmenį, ar vis dar ridena, tačiau dailininkas atvirai pripažino, kad mitinį paveikslą jis nutapė todėl, kad karantino laikotarpis jam buvo labai sunkus.

Kasmet pleneruose dalyvaujantis dailininkas R. Averincevas teigia, kad jau ketverius metus įkvėpimo semiasi kapinėse. Šiais metais jo dinamiškų, ryškių spalvų paveiksluose – ženklai ir portretai. R. Averincevas sako visas dienas praleidęs tapydamas: „Aš kasdien po vieną paveikslą padariau. Septyni paveikslai, septynios dienos.“

Dar vienas, nuo pirmojo plenero dalyvaujantis dailininkas M. Maziliauskas dalinasi savo filosofiškomis idėjomis bei kūriniu „Oru ant drobės“.

„Kokia sudėtis tapybos? Dažniausiai sako – drobė, aliejus, pigmentas, bet visą laiką dalyvauja oras. (...) Oras gali būt netgi kaukė. Tirštas, retas, varginantis, įkvepiantis. Švento oro magija“, – paveikslą komentuoja dailininkas.

Anot M. Maziliausko, jei nebūtų šventųjų, žmogus išgyventų, bet jei nebūtų švento oro – ne.

Dailininkai teigia „neturintys nuosavybės į pamatymo teisingumą“, tad kviečia visus, kurie negalėjo atvykti į Kudirkos Naumiestį, apsilankyti būsimoje Šakių kultūros centro parodoje, pamatyti plenero darbus ir pabandyti suvokti paveikslo esmę bei pajausti gylį.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kas lemia žemą rajono poziciją švietimo srityje?

klausimelis 05 21Edvinas iš Šakių:

Manau, mokiniai yra per mažai motyvuoti mokytis. Aš, pavyzdžiui, baigiau aštuonias klases, buvo kitokie laikai, bet siekiau, stengiausi mokytis. Ir toliau mokiausi, baigiau technikumą. Sūnus baigė universitetą, anūkai dar maži. Kaimo vaikai mokosi ne prasčiau. Netgi labiau pasiekia aukštų pasiekimų. 

klausimelis 05 21 2

Ričardas iš Bliuviškių:

Manau, ir tėvai turėtų labiau rūpintis vaikų mokslais. Bet yra ir pačių mokinių be motyvacijos. Mačiau – stovi prie Darbo biržos du mokiniai, o ne pamokose. Savo laiku siekiau mokytis, nebuvo jokia kančia eiti į mokyklą. Baigiau devynias klases, vėliau įsidarbinau. Girdėjau – Griškabūdyje mokytojų trūksta. Netiesa, kad kaimo vaikai prasčiau mokosi, mūsų kaime vienoje šeimynoje augantys vaikai labai aukštų rezultatų yra pasiekę.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.