
Lekėčiuose ant Mikytų piliakalnio vykusioje Rasų šventėje prisimintos tradicinės apeigos ir papročiai. A. J. Repšio nuotr.
Trumpiausios metų nakties šventėje Joninių laužai švietė ir mūsų rajone. Šventėse skambėjo dainos bei trankūs šokiai, tačiau nepamirštos ir tradicinės apeigos.
Su linksma muzikine gaida Joninių šventė vyko Pervazininkų kaimo lankose. Sudargo piliakalniuose koncertavo Gytis Ambrazevičius, grupė „Kitava“ bei Katažina. Programoje apie Joninių papročius bei tradicijas buvo galima matyti ir etnografinių renginių ciklą „Mes turime kuo didžiuotis“. Tiesa, šventė vyko kiek neįprastai, nes renginį buvo galima stebėti iš dviejų zonų – „laisvosios“ bei „automobilių“. „Laisvojoje zonoje“ buvo leidžiamas tik ribotas, ne didesnis nei 700 žiūrovų skaičius. Anot Šakių kultūros centro direktoriaus Raimondo Januševičiaus, bene visos sėdimos bei stovimos vietos buvo užpildytos, žiūrovai elgėsi sąmoningai, nesklandumų nebuvo. „Automobilių zonoje“, kurioje stovėjo daugiau nei 300 transporto priemonių, žiūrovai transliacijos klausėsi nurodytomis radijo bangomis, koncertą stebėjo per du didžiulius ekranus.
„Maksimaliai buvo pasiruošta, tai maksimaliai sėkmingai ir praėjo“, – džiaugėsi Šakių kultūros centro direktorius.
Gelgaudiškiečiai Nemuno mažųjų laivų prieplaukoje taip pat rinkosi švęsti, kur kupoliavo, pynė bei plukdė vainikus. Tradicinių apeigų metu koncertavo Gelgaudiškio KC folkloro ansamblis „Šilupė“ bei Plokščių mokyklos daugiafunkcinio centro folkloro ansamblis „Vaiguva“.
Tradicinė Rasų šventė šurmuliavo Lekėčiuose, mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje. Kartu su ansambliais „Altonė“ bei „Raskila“ vyko kupoliavimas, vainikų pynimas, apeiginis vartų apėjimas, kuplinių rateliai, būrimas iš žolynų, šventinio laužo uždegimas, Jonų pagerbimas, vaišintasi žolelių arbatų gėrimu.
Deimantė Bakaitytė