Joninių naktį skambėjo dainų ir šokių aidai

jonines lekeciuose
Lekėčiuose ant Mikytų piliakalnio vykusioje Rasų šventėje prisimintos tradicinės apeigos ir papročiai. A. J. Repšio nuotr.


Trumpiausios metų nakties šventėje Joninių laužai švietė ir mūsų rajone. Šventėse skambėjo dainos bei trankūs šokiai, tačiau nepamirštos ir tradicinės apeigos.
 
Su linksma muzikine gaida Joninių šventė vyko Pervazininkų kaimo lankose. Sudargo piliakalniuose koncertavo Gytis Ambrazevičius, grupė „Kitava“ bei Katažina. Programoje apie Joninių papročius bei tradicijas buvo galima matyti ir etnografinių renginių ciklą „Mes turime kuo didžiuotis“. Tiesa, šventė vyko kiek neįprastai, nes renginį buvo galima stebėti iš dviejų zonų – „laisvosios“ bei „automobilių“. „Laisvojoje zonoje“ buvo leidžiamas tik ribotas, ne didesnis nei 700 žiūrovų skaičius. Anot Šakių kultūros centro direktoriaus Raimondo Januševičiaus, bene visos sėdimos bei stovimos vietos buvo užpildytos, žiūrovai elgėsi sąmoningai, nesklandumų nebuvo. „Automobilių zonoje“, kurioje stovėjo daugiau nei 300 transporto priemonių, žiūrovai transliacijos klausėsi nurodytomis radijo bangomis, koncertą stebėjo per du didžiulius ekranus.

„Maksimaliai buvo pasiruošta, tai maksimaliai sėkmingai ir praėjo“, – džiaugėsi Šakių kultūros centro direktorius.

Gelgaudiškiečiai Nemuno mažųjų laivų prieplaukoje taip pat rinkosi švęsti, kur kupoliavo, pynė bei plukdė vainikus. Tradicinių apeigų metu koncertavo Gelgaudiškio KC folkloro ansamblis „Šilupė“ bei Plokščių mokyklos daugiafunkcinio centro folkloro ansamblis „Vaiguva“.

Tradicinė Rasų šventė šurmuliavo Lekėčiuose, mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje. Kartu su ansambliais „Altonė“ bei „Raskila“ vyko kupoliavimas, vainikų pynimas, apeiginis vartų apėjimas, kuplinių rateliai, būrimas iš žolynų, šventinio laužo uždegimas, Jonų pagerbimas, vaišintasi žolelių arbatų gėrimu.

Deimantė Bakaitytė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.