Ketvirtadienio popietę į nuotolinį pasitarimą rinkosi savivaldybės tarybos narės Rimos Rauktienės vadovaujama Kultūros ir meno taryba. Posėdžio metu tartasi, kaip ir kokiais renginiais paminėti lakūnės-parašiutininkės Antaninos Liorentaitės bei lakūno-pulkininko Jono Liorento metus – savivaldybės taryba 2021-uosius paskelbusi jų metais. Taip pat kalbėta apskritai apie renginių tęstinumą, aptarti finansavimo ir kiti su kultūriniu rajono gyvenimu susiję klausimai.

Susitikimas pradėtas nuo sveikinimų naujajai Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojai Eglei Plančiūnienei, kuri ir kuruos kultūrinį gyvenimą, bei tądien gimtadienį šventusiai Kultūros ir meno tarybos narei Živilei Puodžiukienei.

Vėliau imtasi priemonių plano A. ir J. Liorentų metams paminėti aptarimo. Tiesa, kaip dėmesį atkreipė tarybos narė ir buvusi ilgametė kultūros skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė, tai nėra naujas dalykas, priminė, kad kažkada būta susitikimo Žvirgždaičiuose, kur tartasi net ir dėl konkrečios vietos, kur galėtų atsirasti atminimo simbolis, atsirastų skverelis. Tuometinis seniūnas Algimantas Baubonis buvo žadėjęs ir aplinkos sutvarkymą.

„Ir šiandien šnekėjau su Motiene (Regina Motienė – Kauno zanavykų bendrijos pirmininkė – red. past.), ji pasiruošusi užsiimti lėšomis“, – informavo A. J. Kasparevičienė ir kvietė šio projekto nenumesti, nusimatyti konkretesnes datas, nes kol kas viskas ir baigiasi tik kalbomis.

Menininką Algimantą Vorevičių ji skatino pagalvoti apie sparno, propelerio simbolį skverelyje, galimo projekto parengimą. A. J. Kasparevičienė mano, kad, Žvirgždaičiuose įamžinus A. ir J. Liorentų atminimą, taip būtų pastiprintas ir turizmo sektorius, mat Žvirgždaičiuose palaidotas ir signataras Justinas Staugaitis, tad čia yra ir daugiau traukos objektų.

A. Vorevičius į lakūnų metų paminėjimą ragino įtraukti ir pačius aviatorius, kurių bendruomenė išties vieninga, o ir šventės metu danguje matyti skraidančius lėktuvus, oro balionus ar parasparnius būtų išties įspūdinga. Beje, pasirodo, šiuo klausimu jau kontaktuoja Griškabūdžio kultūros centro direktorius Mindaugas Kriaučiūnas, būtent čia numatytas ir pagrindinis Liorentams skirtų metų renginys. Tačiau vienareikšmiškai sutarta, kad turi vykti ir lokalūs renginukai ne tik kultūros, bet ir švietimo įstaigose, kad kuo daugiau visuomenės narių sužinotų, kuo ypatingi šie lakūnai, nes, kaip pripažino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kėvelaitytė, buvo, kas prieš teikiant planus net pasidomėti turėjo, o kas gi tie Liorentai buvo...

„Planuokim, bet nesižudykim, jei kažkas neįvyks“, – mintimis dalijosi rajono meras Edgaras Pilypaitis, pridūręs, kad sukakčių bus ir ateityje, tad jeigu ne viskas pavyks šiais metais, didesnį įprasminimą galima nusimatyti dar po penkerių metų.

Posėdžio metu aptartos ir dvi kandidatūros rajono Garbės piliečio apdovanojimui. Viena jų –  A. J. Kasparevičienė. Tiesa, pretendentė nuotolinio susitikimo metu išgirdusi savo pavardę ragino baigti juokus, ėmė tik skėsčioti rankomis ir dūsauti, bet tarybos nariai buvo vieningi – žmones už nuopelnus reikia įvertinti laiku, metas tam irgi pribrendo, o turėti tokius kraštiečius kaip A. J. Kasparevičienė rajone ir didelis unoras.

„Kodėl reikia bėgti paskui ir esam jau patyrę, kai ligos patale jau beveik mirštančiam Maskeliūnui įteikiam Garbės piliečio regalijas. Taip negali būti. Aš galvoju, kad mes savo Garbės piliečius turim turėti tuos, kurie šiandien dar yra tarp mūsų, kurių akys šviečia, širdis žiba ir į juos galėtume ir remtis, ir pasidžiaugti“, – kalbėjo meras.

Kita kandidatūra – kraštiečio menininko Valentino Antanavičiaus, kuris šiais metais minės ir 85-erių metų sukaktį. Tad šiame posėdyje nuspręsta palaikyti abi kandidatūras, nors buvo galima suprasti, kad labiau linkstama link A. J. Kasparevičienės, bet gali būti ir taip, kad iki komisija svarstys šį klausimą, kandidatūrų bus ir daugiau.

Kalbant jau kitu klausimu, apie premijos, kuri skiriama už nuopelnus, dydį, ši komisija pasisakė už tai, kad ji turėtų būti fiksuoto dydžio, 1 tūkst. eurų. Diskusija kilo dar prieš paskutinį tarybos posėdį suabejojus, ar 800 eurų suma pakankama, klausimas dėl premijos skyrimo dailininkui ir mokytojui Mindaugui Pauliukui tuomet buvo išimtas iš darbotvarkės.

Nemažai susitikimo metu buvo kalbėta ir apie įvairių renginių tęstinumą, pasidžiaugta, kad ir per karantiną kultūrinis gyvenimas nenutrūko, buvo rasta įvairiausių ir naujų formų vartotojui pasiekti bei sudominti. Visgi meras laikėsi nuomonės, kad reikėtų orientuotis ne į kiekybę, o kokybę, o A. J. Kasparevičienė, kalbėdama ir apie tradicinius bei tokius kertinius renginius kaip Kalbos diena, „Šešupės malūnai“, ragino ieškoti naujų formų bei krypčių, kad būtų pritraukta ne tik tie patys renginių lankytojai, bet ir nauji, galbūt net ne iš rajono. Štai, jos žodžiais, ir Zyplių dvare kasmet vyksta keramikų šventė „Pirksiu molio puodynėlę“, tačiau ji nesulaukia didelio visuomenės susidomėjimo, vadinasi, reikia ieškoti, kaip kitaip nei iki šiol į šį renginį pritraukti žmonių. Tačiau jeigu ir toliau viskas bus daroma kaip iki šiol, rezultato, ko gero, tikėtis neverta.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kėvelaitytė pristatė ir Kultūros programos finansavimą. Ji informavo kad visoms priemonėms (etnokultūra, paveldas, rengininiai, leidyba bei kultūra ir turizmas) įgyvendinti yra skirta 125 tūkst. 435 eurai. Kultūros įstaigų biudžetas šiais metais sudaro apie 2 mln. 200 tūkst. eurų.