Kidulių dvaro svirne atliktus darbus pristatė ir rezultatais džiaugėsi (iš dešinės) buvusi projekto vadovė Aurelija Papievienė, darbus vykdžiusios UAB „Dinaras“ vadovas Giedrius Juškauskas, projekto vadovė Aušra Slidziauskienė ir VšĮ „Nemuno euroregiono“ Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Penktadienį duris oficialiai atvėrė renovuotas Kidulių dvaro svirnas, kuris po pusantrų metų vykdytų darbų pasikeitęs neatpažįstamai. Tiesa, sutvarkytas tik pirmasis pastato aukštas, o greta prisišliejęs ir privačiam savininkui priklausantis pastatas tik dar labiau pabrėžia šių dviejų pastatų kontrastą. Žinoma, jeigu ne projektinės lėšos, ir svirnas šiandien vargu ar džiugintų akį.
Įgyvendinant projektą „Kultūros paveldas pasienio regione – turizmui ir bendradarbiavimui“, kurio vertė 1 mln. 110 tūkst. 920 eurų, buvo restauruotas visas XIXa. statyto svirno fasadas, išsaugotos vertingosios savybės, pastato autentiškumas, puošybos elementai, atkurta stogo čerpių danga. Pasak projekto vadovės, savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Slidziauskienės, buvo restauruotos ir visos vidaus laikančios medinės konstrukcijos, atnaujinti ir suremontuoti svirno langai su langinėmis, durys, sudėtos naujos grindys. Pirmo aukšto 250 kv. metrų erdvė pritaikyta parodoms, renginiams, įrengtas ir darbo kabinetas. Kaip minėta, sutvarkytas tik pirmasis aukštas, o į antrąjį aukštą (yra ir trečias aukštas) sumontuoti tik laiptai, kurie galbūt ateityje atvers ir naujas finansavimo galimybes.
Restauruojant XIX a. statytą Kidulių svirną buvo restauruotas visas svirno fasadas, išsaugotos vertingosios savybės, pastato autentiškumas, puošybos elementai, atkurta stogo čerpių danga. D. Pavalkio nuotr.
Akcentuota, kad bus siekiama skatinti tiek kultūrinį turizmą, tiek tarptautinį bendradarbiavimą, nes ir patį projektą Šakių rajono savivaldybės administracija įgyvendino ne viena, bet su partneriais – VšĮ „Nemuno euroregiono“ Marijampolės biuru ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejumi.
Tiesa, iššūkių tvarkant avarinės būklės pastatą būta, nors darbus atlikusios UAB „Dinaras“ vadovas Giedrius Juškauskas nedaugžodžiauja, bet atvirauja, kad dalį pastato reikėjo tiesiog... pakelti.
„Iššūkių buvo, nebuvo paprasta. Buvo, ko patys nemokėjome ir mokėmės. Esminis dalykas, kad visa centrinė pastato dalis buvo išlinkusi ir nusėdusi. Ta visa pastato dalis buvo pakelta apie 15–20 cm. Tai buvo naujas iššūkis, ar tikrai tai įmanoma. Pasirodo, įmanoma“, – dabar šypsosi G. Juškauskas ir priduria, kad apskritai 40 proc. medienos reikėjo pakeisti nauja.
Anot mero Edgaro Pilypaičio, savivaldybei dabar iššūkis, kad objektas, į kurį buvo sudėta išties daug lėšų, neštų realią naudą bendruomenei, kuriai linkėjo plačių užmojų ir ambicingumo siekiant tikslų įgyvendinimo. Išskirtinis šis objektas ir tuo, kalbėjo meras, kad praktiškai tik centriniai rūmai priklauso vienam šeimininkui, nes kitur yra ir privatininkai, ir viešasis sektorius, o tai apsunkina susitarimą, tačiau jis vylėsi sėkmingo dialogo.
Akcentuota, kad bus siekiama skatinti tiek kultūrinį turizmą, tiek tarptautinį bendradarbiavimą, nes ir patį projektą Šakių rajono savivaldybės administracija įgyvendino ne viena, bet su partneriais – VšĮ „Nemuno euroregiono“ Marijampolės biuru ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejumi.
Tiesa, iššūkių tvarkant avarinės būklės pastatą būta, nors darbus atlikusios UAB „Dinaras“ vadovas Giedrius Juškauskas nedaugžodžiauja, bet atvirauja, kad dalį pastato reikėjo tiesiog... pakelti.
„Iššūkių buvo, nebuvo paprasta. Buvo, ko patys nemokėjome ir mokėmės. Esminis dalykas, kad visa centrinė pastato dalis buvo išlinkusi ir nusėdusi. Ta visa pastato dalis buvo pakelta apie 15–20 cm. Tai buvo naujas iššūkis, ar tikrai tai įmanoma. Pasirodo, įmanoma“, – dabar šypsosi G. Juškauskas ir priduria, kad apskritai 40 proc. medienos reikėjo pakeisti nauja.
Anot mero Edgaro Pilypaičio, savivaldybei dabar iššūkis, kad objektas, į kurį buvo sudėta išties daug lėšų, neštų realią naudą bendruomenei, kuriai linkėjo plačių užmojų ir ambicingumo siekiant tikslų įgyvendinimo. Išskirtinis šis objektas ir tuo, kalbėjo meras, kad praktiškai tik centriniai rūmai priklauso vienam šeimininkui, nes kitur yra ir privatininkai, ir viešasis sektorius, o tai apsunkina susitarimą, tačiau jis vylėsi sėkmingo dialogo.
Atliekant darbus avarinės būklės svirne buvo restauruotos visos vidaus laikančios medinės konstrukcijos, o išlinkusią ir nusėdusią centrinę pastato dalį reikėjo apie 20 cm pakelti. Suremontuoti svirno langai su langinėmis, durys, sudėtos naujos grindys. D. Pavalkio nuotr.
Atliktais darbais ir atgijusiu svirnu bei įmonės gebėjimu išsaugoti tai, kas įmanoma, džiaugėsi jau buvusi savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė, kuri iki paliekant savo pareigas ir buvo projekto vadovė. Ji vylėsi, kad darbai atlikti išties kokybiškai ir po penkerių metų, kaip būna, nereikės dėl broko reikšti pretenzijų. Gerų žodžių A. Papievienė negailėjo projekto vadovei A. Slidziauskienei, kuriai, kaip ne kultūros žmogui, užbaigti projekto darbus buvo nelengva, bet rezultatas kalba už save. Dėl svirno likimo, pasak A. Papievienės, ypač išgyveno, rodė didžiulį susirūpinimą ir dėjo pastangas, kad svirnas būtų pateiktas rekonstrukcijos projektui, jos kolegė, kidulietė Inga Navlickienė, sutelktumą demonstravo ir visa bendruomenė.
„Padaryta gražiau nei aš įsivaizdavau“, – apžiūrėdamas atliktus darbus džiaugėsi „Nemuno euroregiono“ Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius, linkėjęs, kad svirne niekuomet netrūktų gyvybės, šurmulio, veiklų.
Jis pasidžiaugė ir sėkmingu bendradarbiavimu su Karaliaučiaus sritimi, kad tokius rezultatus pavyko pasiekti „per šalčiausią abiejų šalių santykių laikmetį“.
„Abiejų šalių užsienio ministerijos išreiškė tokią poziciją, kad Lietuvą ir Rusijos Federaciją vis dar tebejungia vienintelė kultūros, o ypač literatūros grandis“, – sakė G. Skamaročius.
Atliktais darbais ir atgijusiu svirnu bei įmonės gebėjimu išsaugoti tai, kas įmanoma, džiaugėsi jau buvusi savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė, kuri iki paliekant savo pareigas ir buvo projekto vadovė. Ji vylėsi, kad darbai atlikti išties kokybiškai ir po penkerių metų, kaip būna, nereikės dėl broko reikšti pretenzijų. Gerų žodžių A. Papievienė negailėjo projekto vadovei A. Slidziauskienei, kuriai, kaip ne kultūros žmogui, užbaigti projekto darbus buvo nelengva, bet rezultatas kalba už save. Dėl svirno likimo, pasak A. Papievienės, ypač išgyveno, rodė didžiulį susirūpinimą ir dėjo pastangas, kad svirnas būtų pateiktas rekonstrukcijos projektui, jos kolegė, kidulietė Inga Navlickienė, sutelktumą demonstravo ir visa bendruomenė.
„Padaryta gražiau nei aš įsivaizdavau“, – apžiūrėdamas atliktus darbus džiaugėsi „Nemuno euroregiono“ Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius, linkėjęs, kad svirne niekuomet netrūktų gyvybės, šurmulio, veiklų.
Jis pasidžiaugė ir sėkmingu bendradarbiavimu su Karaliaučiaus sritimi, kad tokius rezultatus pavyko pasiekti „per šalčiausią abiejų šalių santykių laikmetį“.
„Abiejų šalių užsienio ministerijos išreiškė tokią poziciją, kad Lietuvą ir Rusijos Federaciją vis dar tebejungia vienintelė kultūros, o ypač literatūros grandis“, – sakė G. Skamaročius.
G. Juškausko nuotr.
Mat įgyvendinant projektą ne tik restauruotas Kidulių dvaro svirnas, bet taip pat suremontuotas Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje esantis lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus. Jame atnaujintos ten esančios buvusios bažnyčios ir klebonijos šildymo bei vandentiekio sistemos, rekonstruotas klebonijos pastatas bei atlikti kiti būtini statybos darbai, atnaujintos ekspozicijų erdvės. Be to, nors visų gyvenimus sukaustė pandemija, bet šio projekto įgyvendinimo metu pavyko Tolminkiemyje surengti dailės plenerą, kuriame dalyvavo abiejų kaimyninių šalių menininkai. Šakių rajonui plenere atstovavo Audronė Vorevičienė, Jonas Daniliauskas, Lolita Rūgytė ir Birutė Jakštienė-Šniaukštienė, vienintelė iš jų dalyvavusi ir svirno pristatyme. Ji pasidžiaugė plenero metu vyravusia draugiška bei kūrybiška atmosfera, atskleidė, kad ji rėmėsi K. Donelaičio poetizuotu požiūriu į paukščius ir linkėjo nuo darbų pavargusiems žmonėms atsisukti į gamtą, vieniems į kitus.
„Kiekviena diena yra verta džiaugsmo“, – sakė ji.
Tiesa, nors partneriai iš kaimyninės šalies renginyje nedalyvavo, jie renginį stebėjo nuotoliniu būdu. Vėliau jau prie Kidulių dvaro vyko Poezijos dienai skirtas renginys, kurio metu gyvai ir nuotoliniu būdu savo kūrybą, taip pat K. Donelaičio eiles skaitė Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto poetai ir skaitovai, tarp jų ir jaunimas. Dvaro prieigas puošė ypatingo kruopštumo kidulietės Julijos Macijauskienės karpiniai, taip pat sukurti pagal K. Donelaičio „Metus“.
Mat įgyvendinant projektą ne tik restauruotas Kidulių dvaro svirnas, bet taip pat suremontuotas Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje esantis lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus. Jame atnaujintos ten esančios buvusios bažnyčios ir klebonijos šildymo bei vandentiekio sistemos, rekonstruotas klebonijos pastatas bei atlikti kiti būtini statybos darbai, atnaujintos ekspozicijų erdvės. Be to, nors visų gyvenimus sukaustė pandemija, bet šio projekto įgyvendinimo metu pavyko Tolminkiemyje surengti dailės plenerą, kuriame dalyvavo abiejų kaimyninių šalių menininkai. Šakių rajonui plenere atstovavo Audronė Vorevičienė, Jonas Daniliauskas, Lolita Rūgytė ir Birutė Jakštienė-Šniaukštienė, vienintelė iš jų dalyvavusi ir svirno pristatyme. Ji pasidžiaugė plenero metu vyravusia draugiška bei kūrybiška atmosfera, atskleidė, kad ji rėmėsi K. Donelaičio poetizuotu požiūriu į paukščius ir linkėjo nuo darbų pavargusiems žmonėms atsisukti į gamtą, vieniems į kitus.
„Kiekviena diena yra verta džiaugsmo“, – sakė ji.
Tiesa, nors partneriai iš kaimyninės šalies renginyje nedalyvavo, jie renginį stebėjo nuotoliniu būdu. Vėliau jau prie Kidulių dvaro vyko Poezijos dienai skirtas renginys, kurio metu gyvai ir nuotoliniu būdu savo kūrybą, taip pat K. Donelaičio eiles skaitė Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto poetai ir skaitovai, tarp jų ir jaunimas. Dvaro prieigas puošė ypatingo kruopštumo kidulietės Julijos Macijauskienės karpiniai, taip pat sukurti pagal K. Donelaičio „Metus“.
Diana iš Panovių:
