Tvin Pyksu vadintas pastatas nušvito naujomis spalvomis

pastatas degtukai
Meno festivalio metu ant Griškabūdžio centre esančio seno pastato sienų buvo įamžintas krašto šviesuolio, kalbininko Jono Jablonskio atvaizdas ir jo sugalvoti žodžiai. Organizatorių nuotr.


Raminta MAJAUSKAITĖ

Visą praėjusią savaitę Griškabūdyje vyko sienų meno festivalis „Degtukai“, skirtas kalbininko Jono Jablonskio atminimui. Projektu siekta lavinti jaunimo meno ir grožio supratimą, vaizduotę, plėsti žinias ir kūrybingai pažvelgti į krašto istoriją. Nuo šiol pačiame miestelio centre esančio seno mūrinio pastato, kuriame įsikūrusi asociacija „Šaltmiros gyvenimo mokykla“, fasadą puošia Jono Jablonskio portretas, o ant švelniausiais žemės spalvų atspalviais nudažytų sienų puikuojasi kalbininko sugalvoti žodžiai bei frazės.

Prieš prasidedant festivaliui vyko paruošiamieji darbai, prie kurių prisijungė Griškabūdžio bendruomenės centro nariai, Griškabūdžio gimnazijos mokiniai bei kiti projekto dalyviai. Savanoriai nuplovė, nugruntavo ir viena spalva nudažė pastato sienas – paruošė jas meno festivaliui.

„Sugalvojome, jog norime papuošti miestelį. Norėjosi atnaujinti pastatą, kad jis džiugintų ne tik miestelio gyventojus, bet ir užsukusius svečius. Padedant VVG moterims pavyko parašyti maždaug šešių tūkstančių eurų vertės projektą ir gauti jam finansavimą. Paraišką pateikėme praėjusių metų rugpjūtį, tačiau šiandien pagaliau galime tarti, jog tai padarėme ir padarėme ne tik sau, bet ir kitiems“, – džiaugsmo ašarų festivalio uždarymo renginyje neslėpė Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė Agnė Paškauskienė.

Atnaujintame pastate įsikūrusios asociacijos „Šaltmiros gyvenimo mokykla“ vadovė Eglė Tamulytė pasakoja, jog ši vizija kilo prieš dvejus metus sugrįžus į gimtinę. Būtent tada meno studijos vadovė suprato, kad čia turi būti įkurta nuolat dažais kvepianti ir vis naujais paveikslais džiuginanti meno studija, kuri suburtų bendruomenę, kur norėtųsi užsukti kūrybai ar pokalbiui prie kavos puodelio.  Menininkė prisimena, kad pastatas vadintas Tvin Pyksu, buvęs apleistas, tad džiaugiasi, jog jis kyla naujam gyvenimui.

„Sužinojusi, kad pastatas stovi kultūros paveldo zonoje, supratau, kad ryškių spalvų jo fasadui naudoti nepavyks, tad teko ieškoti naujų sprendimų ir į galvą atėjo mintis apie žymų kalbininką Joną Jablonskį, kadangi pati gyvenu gatvėje, pavadintoje jo garbei, o mokykla įsikūrusi Rygiškių gatvėje. Portretą piešti padėjo seniai pažįstami menininkai. Tai didžiulis projektas, kuris reikalavo ne tik veiklomis perpildytų dienų, bet ir bemiegių naktų, tačiau įvyko gražus darbų pasidalijimas. Šis projektas suartino bendruomenę, vieni kitus dar geriau pažinome. „Degtukai“ tai ir simbolizuoja norą kurti, norą kažką pakeisti, bendruomenišką užsidegimą“, – kalbėjo E. Tamulytė, atskleidusi, kad dar turi planų plėstis, vis dar nori  suremontuoti kuo daugiau mokyklos kambarių, sukurti ilgalaikes menininkų rezidencijas, kurios reikalingos į svečius atvykstantiems patirtimi su jaunimu pasidalinti menininkams.

Iš Degutinės kaimo, esančio už šešių kilometrų nuo Griškabūdžio, kasdien dviračiu į sienų meno festivalį atvykdavusi Giedrė Mačiulaitytė sako, kad buvo nuostabi ir turininga savaitė, kurios metu susibūrė puiki kompanija: „Tąsyk, prieš daugiau nei metus, kai pirmąkart atėjau į gyvenimo mokyklą, bijojau. Tačiau čia sutikau Eglę, kuri buvo būtent tas žmogus, kuris mane paskatino studijuoti tapybą. Tuo metu net šeima ragino rinktis grafinio dizaino studijas, nes jos esą garantuos stabilesnį gyvenimo būdą. Bet aš esu tapytoja“, – sako Giedrė, kuriai labiausiai iš visos savaitės veiklų įsiminė graffiti dažymas šalimais esančiame garažiukyje, kurį vadina „Garažo studija“.

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius, atvykęs į meno festivalio uždarymo renginį, džiaugėsi čia dalyvavusiu jaunimu ir juokavo, kad atnaujintą pastatą sunkiai atpažino. Seniūnui pritarė ir festivalio savaitės metu ekskursiją Jono Jablonskio tėviškėje vedusi Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė, papasakojusi, kaip vaikai nuoširdžiai domėjosi bendrinės lietuvių kalbos tėvo biografija.

Septynių dienų festivalį vykdė Griškabūdžio bendruomenės centras drauge su partneriais – asociacija „Šaltmiros gyvenimo mokykla“ bei Griškabūdžio gimnazija.

Tad po karštos savaitės, kiekvieną dieną vykusių įvairių meninių programų – susitikimų, filmų peržiūrų, diskusijų ir žygių, atlikę visus darbus, sukaupę naujų įspūdžių, patirčių bei emocijų bagažą su džiaugsmu festivalio dalyviai ir atvykę pasveikinti projekto organizatorius svečiai mėgavosi festivalio uždarymo renginiu, vaikų paruoštais talentų pasirodymais, vaišėmis nukrautu stalu bei buvo pakviesti pašokti diskotekoje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.