Besibaigiant 2021-iesiems, Šakių rajono viešojoje bibliotekoje pasitiktas leidinys „Liorentų būtasis laikas“. Knygos pristatymo renginys vainikavo lakūnų Antaninos ir Jono Liorentų metus.

Neatsitiktinai praėjusiais metais kaip niekad dažnai mūsų rajone buvo minimi Liorentų vardai – 2021-uosius rajono savivaldybės taryba paskelbė Antaninos ir Jono Liorentų metais. Visus metus vyko jiems paminėti skirti renginiai – Zanavykų muziejuje, Lukšių kultūros centre bei pačiuose Žvirgždaičiuose – lakūnų gimtinėje.

Gruodžio 29 d. Šakių viešoji biblioteka pakvietė pasidžiaugti naujausiu informaciniu-bibliografiniu leidiniu apie Liorentus, kuriame kalbama apie pirmą Lietuvos lakūnę ir parašiutininkę A. Liorentaitę ir sudėtingą ltn. J. Liorento ir jo šeimos gyvenimą.

Renginio pradžioje Liorentų gyvenimo istoriją raiškiu ir jausmingu žodžiu apžvelgė Žvirgždaičių bibliotekos Vaikų ir jaunimo klubo (vad. Asta Baubonienė) nariai, pristatydami meninę kompoziciją „Skrydis – didžiausias atpildas“.

Rankose laikydama naująjį bibliotekos išleistą leidinį „Liorentų būtasis laikas“, Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė kalbėjo, kad visus metus vykę renginiai bei įvairios veiklos bus tik įkvėpimas nuveikti dar daug nebaigtų darbų kraštiečių Liorentų labui.

„Kai gimsta nauja knyga, ypatingai ja džiaugiasi bibliotekininkai, nes pildosi, turtėja bibliotekų lentynos. Labai tikimės, kad knygoje rasite naudingos ir įdomios informacijos – daug ikonografinės medžiagos, fotografijų, dokumentų. Tikiuosi, ši knyga bus dar vienas leidinys, reprezentuojantis mūsų krašto iškilius žmones“, – kalbėjo Šakių viešosios bibliotekos direktorė K. Lebedžinskienė.

Ji pirmiausiai padėkojo knygos sudarytojoms – bibliografei Ingridai Jonuškienei ir Aptarnavimo skyriaus vedėjai Linai Eringienei, kurios pripažino, kad pastaruosius mėnesius „su Liorentų vardais ir kėlėsi, ir užmigo“.

Paėmus į rankas naująjį leidinį, akys pirmiausiai krypsta į jos viršelį, kuriame būsimo paminklo Liorentams Žvirgždaičiuose maketas. Skulptūra vaizduoja paukštį-lėktuvą, kuris tarsi pasiruošęs skrydžiui. Renginyje dalyvavęs šios skulptūrinės kompozicijos autorius dailininkas Algimantas Vorevičius pabrėžė, kad atspausdinta knyga yra didesnė vertybė nei interneto platybėse sklaidanti informacija apie Liorentus.

„O dėl Liorentų įamžinimo, manau, kad gerai, jog atsirado laiko idėjai įgyvendinti iki pavasario, kuomet jau galėsim gaminti šią skulptūrą. Laikas – geras dalykas, pamatai, kad kūrinyje tai ten milimetro, tai centimetro trūksta. Duok, Dieve, sveikatos ir noro visiems, kad kūrinys atsistotų į vietą, būtų įdomus ir pravažiuojantiems, ir pačiai bendruomenei“, – kalbėjo menininkas A. Vorevičius.

Leidiniui pratarmę rašęs Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas dr. Remigijus Jankauskas pasidžiaugė sinergija tarp savivaldybės ir bibliotekos, siekiant paminėti ir įprasminti šių dviejų Lietuvai išskirtinių asmenybių atminimą.

„Manau, ši knyga, į kurią sudėta tokia plati ikonografinė medžiaga, yra labai vertinga visai Lietuvai, visoms bibliotekoms, ypač toms, kurios domisi aviacijos istorija“, – kalbėjo dr. R. Jankauskas.

Kalbėdamas apie Lietuvos aviaciją, svečias pabrėžė, kad Lietuvoje šiuo metu didžiausias moterų sklandytojų potencialas.

„Viena iš priežasčių – mes turime Liorentukų vaikų sklandymo mokyklas, viena jų nuo 1997 metų veikė ir Valenčiūnų aeroklube. Muziejus taip pat yra parengęs edukacines programas, skirtas Liorentams, su jomis keliaujame po visą Lietuvą“, – kalbėjo dr. R. Jankauskas.

Kituose knygos skyriuose pasakojama apie Žvirgždaičių kraštą, Petrą ir Barborą Liorentus, iš aštuonių vaikų užauginusius ir du lakūnus – Antaniną ir Joną.

Lietuvoje buvo didžių moterų: karalienė Morta, kunigaikštienės Birutė, Barbora Radvilaitė, rašytoja Žemaitė, visuomenės veikėjos Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Sofija Smetonienė ir kt. Tarp šių garbingų moterų ir kraštietė A. Liorentaitė, pradėjusi Lietuvos moterų aviacijos istoriją.

„Kodėl skridau? Nes neaprėpiama toluma, laisvų debesų skraiste pasipuošusi Lietuvos padangė kaip magnetas traukė mane skristi, pakilti aukštai…“ – yra sakiusi A. Liorentaitė.

Vartant knygos puslapius – pažintis su plk. ltn. J. Liorentu prasideda nuo žinios, kad kraštietis buvo savanoriu Lietuvos kariuomenėje (įstojo 1919m. sausio 15 d.), o į karo mokyklą jį atvedė iš šeimos atsineštos vertybės – pagarba ir meilė savo kraštui, atsidavimas valstybės ir tautos reikalams, domėjimasis karine literatūra.

Visgi Liorentams, kaip ir daugeliui lietuvių, sovietų ir nacių okupacija atnešė daug sielvarto, Liorentai, nublokšti toli nuo gimtinės, iki mirties gyveno Čikagoje. Abu aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių įvairių organizacijų veiklose. A. Liorentaitės amžinojo poilsio vieta 2003 m. jos pageidavimu tapo Žvirgždaičių kapinės, J. Liorentas 1991 m. palaidotas Čikagoje.

Be abejo, prie knygos leidybos prisidėjo ir Liorentų artimieji. Renginyje dalyvavusi devintą dešimtmetį bebaigianti A. ir J. Liorentų dukterėčia Kunigunda Bukantienė prisipažino, kad yra sujaudinta šiuo renginiu, kad ištisus metus rajone buvo prisiminti jai brangūs žmonės.

„Gaila, kad nėra tiek daug tų, kurie šiandien galėtų džiaugtis. Bet esu dėkinga savivaldybei, kuri paskelbė Liorentų metus, renginius organizavusiems žmonėms bei šios knygos leidėjams. O vykęs renginys Liorentams atminti Žvirgždaičiuose buvo aukščiausio lygio“, – kalbėjo K. Bukantienė.

Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė taip pat su entuziazmu prisidėjo prie kraštiečių Liorentų pagerbimo, ji priminė, kad dar 2004 metais pagrindinei Žvirgždaičių gatvei buvo suteiktas A. Liorentaitės vardas.

„Su Liorentais labai stipriai pamėgau mėlyną spalvą“, – prisipažino seniūnė.

Šakių viešosios bibliotekos direktorė K. Lebedžinskienė taip pat dėkojo ir kitiems knygos „Liorentų būtasis laikas“ sudarytojams ir leidėjams, vylėsi, kad knygos pasieks ir mokyklų bibliotekas bei kiekvieno kraštiečio širdį.