Sūduvos istoriją pasakojo ir rajono kolektyvai

suduvos misterija
Misterijoje pagrindinius vaidmenis įkūnijo žymūs šalies atlikėjai, o iš viso renginyje pasirodė 350 Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kauno rajono, Prienų ir Kalvarijos savivaldybių atlikėjų. Marijampolės savivaldybės administracijos nuotr.

Praėjusį sekmadienį Marijampolėje nugriaudėjo didingas ir neeilinis renginys, skirtas Sūduvos metams bei Melno taikos 600 metų sukakčiai paminėti – muzikinė misterija „Sūduvių pėdsakais“. Prie šio reginio prisidėjo ir su žymiais Lietuvos kūrėjais Sūduvos istoriją pasakojo keturi mūsų rajono kolektyvai.
Marijampolės Rygiškių Jono stadione gausiai susirinkusiems žiūrovams išradingai Sūduvos istoriją pasakojo 350 Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kauno rajono, Prienų ir Kalvarijos savivaldybių atlikėjų (21 meno mėgėjų kolektyvas) kartu su žymiais šalies atlikėjais – Neringa Nekrašiūte, Liudu Mikalausku, Egidijumi Bavikinu, Jurgiu Jarašiumi, Henriku Savickiu. Libretą sukūrė Herkus Kunčius, kompozitorius Jievaras Jasinskis, scenografė Birutė Ukrinaitė, o misteriją režisavo vienas žymiausių šalies režisierių Gytis Padegimas.

„Sukurti dar nematytą reginį, tekstus, muziką, pirmą kartą suburti viso regiono atlikėjus – nemenkas iššūkis, keliantis jaudulį. Tačiau pažvelgus į pilnutėlį Rygiškių Jono gimnazijos stadioną ir susidomėjimo kupinas žiūrovų akis tampa aišku, kad tai daryti vertėjo“, – skelbia Marijampolės savivaldybės administracija ir padėkos žodžius skiria įgyvendinti šį projektą apsiėmusiai Marijampolės kultūros centro komandai.

Žiūrovams buvo pristatyta muzikinė vaidybinė oratorija, kurios siužetinė linija veda per visą istorinį Sūduvos laikmetį, kuriame siužetas eina per vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose, LDK kovas su kryžiuočiais, baudžiavos laikmetį, sukilimus, prieškarį, tarpukarį, kuriuose išryškėja žymiausios Sūduvos asmenybės, tarybinis laikmetis ir šių dienų krašto išskirtinumas.

Tarp projekte dalyvavusių apskrities savivaldybių nuošaly neliko ir mūsiškiai. Šakiams atstovavo Meno mokyklos šokėjos (vadovė Aušra Butkauskaitė-Sederevičienė), Šakių kultūros centro „Pynės“ šokėjai (vad. Vitalija Venienė), Kidulių dvaro istorinių šokių kolektyvas (vad. Irma Svetlauskienė) bei cirko mokyklos artistai (vad. Itana Januševičienė).

Nors repetuoti tokio masto pasirodymui teko kantriai, mat iš pradžių buvo kuriamas libretas, tuomet sukurta muzika, atskiromis grupėmis dirbo kolektyvai pagal žanrus, o tik galiausiai viskas buvo sujungta ir parodyta visuomenei, tačiau rezultatas išties sužavėjo publiką, o dažnas neslėpė sužadinto pasididžiavimo savo kraštu.

Beje, projekto vadovė, buvusi Šakių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Aistė Bakaitė, dabar pavaduotoja kultūrai ir bendriesiems reikalams Marijampolės kultūros centre, džiaugiasi, kad galutinis rezultatas, kaip ir į renginį suplūdę žiūrovai, pranoko lūkesčius.

„Gera žinoti, kad visuomenei svarbi mūsų regiono istorija, nes būtent šia sukurta muzikine misterija ir buvo siekiama įprasminti Sūduvos krašto reikšmę valstybės istorijoje, stiprinome vietos kultūrinį identitetą, skatinome bendravimą ir bendradarbiavimą tarp kolektyvų“, – sako A. Bakaitė ir džiaugiasi galėjusi būti profesionalios komandos dalimi.

Kaip kad sakė L. Mikalauskas, „sunku sulaikyti ašaras, kai matai atsistojusius žmones, dainuojančius kartu ir siunčiančius tokią gerą energiją. Įdėjome širdį ruošdami šią misteriją“.

Gražių žodžių Sūduvos krašto žmonėms negailėjo visus pasveikinti atvykęs kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Misteriją „Sūduvių pėdsakais“ filmavo LRT televizija, kuri suteiks progą neeilinį renginį pamatyti visos Lietuvos žmonėms.

Marijampolės kultūros centras šiam projektui paraišką teikė Kultūros ministerijai, gavo dalinį 30 tūkst. eurų finansavimą, o visa misterijos sąmata – 65 tūkst. eurų, Šakių rajono savivaldybė prie projekto prisidėjo 5 tūkst. eurų.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.