Gyvenimas prie Nemuno – pasivaikščioti, pažiūrėti ir paskaityti

pranskaitiene e
Kriūkų bendruomenės centro pirmininkė Edita Pranskaitienė džiaugiasi, kad bendromis aktyvių kriūkiečių pastangomis pavyko įprasminti Kriūkų krašto istoriją, su kuria bet kuriuo metu galės susipažinti miestelį lankantys turistai. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Prie pėsčiųjų tako, kuris tarsi jungia senuosius ir naujuosius Kriūkus, dar gruodžio pradžioje gražiai įsikomponavo lauko fotografijų paroda „Senieji Kriūkai“, kviečianti kriūkiečius, miestelio svečius bei turistus bet kuriuo metu pakeliauti po Kriūkų kraštą ir pajusti besikeičiantį jo pulsą.

Paskutinėmis metų dienomis pasivaikščioti ir apžiūrėti parodą pakvietė Kriūkų bendruomenės pirmininkė Edita Pranskaitienė. Susitinkame taip vadinamoje senųjų ir naujųjų Kriūkų sankirtoje, tai vieta ties dabartine stotele ir „Pasimatymų“ pušimi. Pirmoje fotografijoje senoji sankirta 1968 m. Nuo čia ir kviečiama žiūrėti šią lauko fotografijų parodą. E. Pranskaitienė pasakojo, kad jau seniai su aktyviais kriūkiečiais svarstė, kaip įprasminti Kriūkų krašto istoriją.

„Kokie tarpukariu buvo miestelyje pastatai ir objektai, šio krašto žmonių gyvenimo būdas – viską, deja, pradangino laikas, karas ar žmonės. Paroda skirta, kad miestelio svečiai, turistai galėtų savarankiškai susipažinti ir tarsi atrasti dingusius Kriūkus“, – pasakojo E. Pranskaitienė.

Pasak Kriūkų bendruomenės pirmininkės, anksčiau šioje vietoje ėjo gatvė, tik 2004 m. dalis jos buvo apsodinta ąžuolais, taip atsirado ąžuolų alėja, skirta Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienai. Dabar čia – pėsčiųjų takas.

Fotografijų stendai pastatyti prie pėsčiųjų tako, kuriame naujai įrengtas ir apšvietimas. Penkiolika apšvietimo stulpų pagal kriūkiečio tautodailininko Gedimino Jėčio padarytą maketą buvo papuošti stilizuotomis metalinėmis dorėmis.

„Žvejų laivelis dorė puikuojasi Kriūkų herbe. Į Lietuvą šie laiveliai atkeliavo iš Suomijos dar tarpukario metais. Dorės pradėtos statyti prie Nemuno Kriūkų miestelyje dar 1948 m., manome, kad šis simbolis Kriūkų kraštui gana svarbus“, – sako pašnekovė.

Anot E. Pranskaitienės, foto stendus nutarta pastatyti būtent prie pėsčiųjų tako dar ir todėl, kad miestelio svečiai ir turistai, pakalnėje pradėję pažintį su Kriūkų kraštu, pėsčiomis galėtų užkilę į kalną aplankyti išlikusius Sviatošino dvaro sodybos fragmentus ir ratu apkeliavę vėl sugrįžti į ekskursijos pradžios tašką.

„Prie Sviatošino dvaro trykšta šaltiniai, ten buvo vadinamos ponų maudyklos. Norime tą vietą sutvarkyti bei atgaivinti, kad turistai galėtų ją lankyti“, – ateities planais dalijosi E. Pranskaitienė.

Ji pasidžiaugė, kad ieškant nuotraukų su ryškiausiais Kriūkų krašto istorijos momentais prisidėjo ne vienas bendruomenietis – bibliotekininkė Reda Damijonaitienė, Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė Lilija Liutvinienė bei kiti. Po dvi nuotraukas buvo gauta iš Lietuvos jūrų muziejaus bei Šiaulių „Aušros“ muziejų fondų.

„Be abejo, sudėtinga buvo atrinkti tas dešimt nuotraukų, kurios galbūt geriausiai įprasmina svarbiausius kultūros paveldo, gyvenimo būdo prie Nemuno užfiksuotus vaizdus“, – sako E. Pranskaitienė.

Pasižvalgius po parodą galima sužinoti ir apie susisiekimo priemones Nemunu: garlaivius, keltus, kurie po Antrojo pasaulinio karo reguliariai veikė ties Ilguva, Kriūkais ir Žemąja Panemune, krovininius upių laivus – baidokus, statomus Liudo Ališausko lentpjūvėje Kriūkuose, Kriūkų laivų statyklos vystymąsi, išvysti, kaip atrodė Kriūkų miestelis ketvirtajame dešimtmetyje, 400 metų sukakties akimirkas, Sviatošino dvaro istoriją, didžiuosius potvynius (1951 ir 1956 m.), kuomet namai buvo apsemti iki pat langų.

Pašnekovė neslepia, lauko fotografijų paroda „Senieji Kriūkai“ ir 10 lauko stendų Kriūkuose atsirado gavus finansavimą iš Šakių VVG. Bendruomenės pirmininkė dėkojo visiems, padėjusiems įgyvendinant lauko fotografijų parodos idėją, taip pat mokytojoms Jurgitai Balčiūnienei, Danguolei Venienei, kurios tekstus išvertė į anglų bei rusų kalbas, o už nuolatinį bendradarbiavimą – Kriūkų seniūnijai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Vasario 16-oji. Kas šiandien mums yra laisvė?

klausimelis 02 14Elena iš Keturnaujienos:

Svarbi mums ši diena. Ir vėliavą išsikeliame. Iš kaimo nuvykti į renginį greičiausiai nepavyks. Žiūrėsiu renginius per televizorių. Kas man yra laisvė? Kur noriu, ten einu. Vaikai gali į užsienį laisvai važiuoti. Nors mes esame laisvi, bet jaudina karai, vykstantys pasaulyje. Kai Ukrainoje nekaltai žmonės žūsta. Daug negatyvių žinių ateina iš televizijos. Saugoti laisvę turim. Pirmiausiai patys žmonės turim nesipykti. Ir kad nebūtų karo. 

klausimelis 02 14 2

Lilija iš Lukšių:

Švęsime Lietuvos gimimo dieną. Manau, būtina minėti, dalyvauti renginiuose. Šiuo metu visą dėmesį kreipiame į šalis, kur karai vyksta, o savo šalies šventes pamirštam. Gerbkime ir mylėkime Lietuvą. Jei ne mes, tai ir Lietuvos nebūtų. Man laisvė, kad nebijau nieko: galiu saugiai vaikščioti, laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, parduotuvėje nusipirkti tai, ko noriu. Spalvos atsirado, anksčiau pilka kasdienybė buvo. Ir žmonės linksmesni. O nerimas visada buvo: senoliai pergyveno karą, mus atominiu karu gąsdino.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.