Gruodžio 29 d. Šakių viešoji biblioteka prisipildė poezijos, muzikos ir kūrybos dvasios. Čia vyko šešių knygų autorės, „Aitvaro“ nominacija apdovanotos, ne vieno rajoninio ir respublikinio poezijos konkurso laureatės Danutės Batisienės jubiliejinė šventė „Toks metas“. Literatė apdalino visus poetiniu žodžiu, o plunksnos sesės, kalbėdamos apie jos eilėraščius, dėkojo likimui už suteiktas bendravimo su Danute akimirkas.
D. Batisienė gyvenime – finansininkė, sieloje – poetė. Jos eilėraščiai, ilgai slėpti stalčiuose, pradėti spausdinti Baltosios Varnelės slapyvardžiu nuo 2008 m. Šakių viešosios bibliotekos leidiniuose „Šaltinėlio srovė“, Šakių kalendorius.
„Būti Baltąja Varnele – nepaprasta. <...> Visa jūsų kūryba, Danute, pakylėja aukščiau būties ir skraidina angelų takais, kur dygsta, auga, veši žodžiai ir kur bręsta vaisiai, nuskinami žmonių širdžių“, – pristatydama D. Batisienės kūrybą kalbėjo Šakių viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė. 
D. Pavalkio nuotr.
Kas geriau, jei ne plunksnos sesės pažįsta poetę D. Batisienę? Tad apie pirmąją jos knygą vaikams „Balų veidrodėliai“ (2009), skirtą anūkui, kalbėjusi literatė Regina Klimaitienė priminė, kad kai anūkas Domantas buvo mažas, močiutė Danutė sekdavo ne pasakas, o iš galvos įvairiausius eilėraštukus rimuodavo.
„Taip ir susirimavo knygelė iš 35 eilėraščių, kurią spalvotomis, linksmomis iliustracijomis papuošė Domanto mama – D. Batisienės dukra Ramunė. Knygelėje eilėraštukai paprasti ir šviesūs, tarsi autorė pati kalbėtųsi su mažuoju skaitytoju, atskleisdama jam gamtos paslaptis“, – kalbėjo R. Klimaitienė pridurdama, kad D. Batisienės sukurtų vaikiškų eilėraštukų galima rasti ir vėliau išleistų knygų puslapiuose.
Literatės Marytės Rastupkevičiūtės pastebėjimu, „skaityti Danutės eilėraščius be galo lengva. Sklandus eiliavimas, rimavimas“. D. Batisienės kūryboje nemažai tarmiškų žodžių: „Ūzarėliai palei tvorą / subujojo kai bajorai! / Pakraštėliais nėgelkutės / kai ant staltiesės spatkutės“.
Be jau minėtos knygelės vaikams, skaitytojus pasiekusios ir kitos D. Batisienės eilėraščių knygos: „Atversiu rudeniui duris“ (2010), „Toks metas“ (2014), „Ženklai sniege“ (2015), „Susisiekiantys indai“ (2021) ir prieš dvejus metus išleista „Naktiraščiai“, kurioje eilėraščių esminė ašis – ypatingas gamtos ir žmogaus ryšys.
D. Pavalkio nuotr.
Pristatydama D. Batisienės kūrybą, kūrėja Virginija Tarnauskaitė kalbėjo: „Eilėraščiuose Danutė kviečia dialogui žemę, medį, gyvūniją, paukščius, mažytę smilgą... Danutė eilėraščiais kviečia pamąstymui nuo Baltijos iki Juodųjų marių. Ji mato šimtmečių istorijos vingius. Pas autorę nėra smulkių, mažų dalykų. Ji sugeba kalbėti apie viską amžinybės kontekste. Apdainuoja tremtį per kryžiaus prizmę. Jos poezijos puslapiais atridena ir tautosakos banga. Ne vieną eilėraštį skiria knygnešiams, pirmajai lietuviškai knygai, Dariui ir Girėnui. O namų šiluma – tai poetės širdis.“
Kad D. Batisienės poezija tokia artima kiekvienam zanavykui, pripažino ir Eugenija Kasparevičienė bei Rima Rauktienė paminėdamos ir tai, kad net Danutės bendradarbiai, bičiuliai nežinojo, kad ji rašo eilėraščius.
Bibliotekos išleistame proginiame leidinyje „Šaltinėlio srovė“, skirtame D. Batisienės 80-mečiui – naujausia poetės kūryba. Bet ir pati Danutė apdalino susirinkusius poetiniu žodžiu, prisipažindama, kad visas jos gyvenimas sudėtas į eilės.
„Tik tai jau ne taip tiesiai, atvirai. Visada per gamtą, per medį, žolę“, – atviravo D. Batisienė. 
D. Pavalkio nuotr.
Ji pripažino, kad eiliuodavo nuo vaikystės, rašė ir jaunystėje.
„Kiek jau sau žadėjau – nerašysiu, / Be manęs rašeivų į valias. / Bet išlįsdavo mintis kaip kipšas / Ir tylom rykiuodavau eiles“, – poezijos žodžiais kalbėjo D. Batisienė bei dėkojo visiems atėjusiems, jos eiles skaitantiems bei pagrindinei eilių klausytojai, o kartu ir kritikei – dukrai Ramunei. Taip pat ir bičiulei R. Klimaitienei, kuri į dienos šviesą ištraukė jos eilėraščius.
„Kai jau leidžiu knygą, tai galvoju, kad ta knyga bus tikrai paskutinė. Bet tų eilėraščių dar turėjau, naujų parašydavau. Taip atsirado ir kitos knygos“, – sakė D. Batisienė. 
D. Pavalkio nuotr.
Jos eilėraščių nuoširdumas ir muzikalumas leido posmams tapti dainomis, kurias atliko Skirmutė Janulaitienė, Violeta Simonavičienė, Arūnas Danielius bei Edgaras Pilypaitis.
Minėdami gražų D. Batisienės jubiliejų artimieji, buvę bendradarbiai, bičiuliai – visi ją pažinojusieji linkėjo stiprios sveikatos ir kad neužželtų poezijos takai...
Eduardas iš Griškabūdžio:
