Kovo 13 d. visoje Lietuvoje Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojamos šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Inkilai buvo keliami ir mūsų rajono miškuose, moksleiviai ir VMU Šakių regioninio padalinio miškininkai kartu prisidėjo prie sugrįžtančių paukščių globos.
VMU teigimu, šią akciją 1923 m. pradėjo profesorius Tadas Ivanauskas. Vėliau iniciatyva įgavo pavadinimą „Paukščiai grįžta namo“ ir tapo viena iš pavasario pradžią simbolizuojančių gamtosauginių tradicijų, kurią tęsia miškininkai.
VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad ši kasmetinė šventė tapo svarbia bendruomeniškumo ir rūpesčio gamta iniciatyva.
Penktadienio rytą gamtai neabejingi Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyriaus moksleiviai ir jų mokytojai vyko į Lekėčių girininkijos miškus. Girininkas Gintautas Juškaitis su kolegomis pasidžiaugė tokiu gausiu būriu talkininkų, priminė, kaip tinkamai pagaminti ir iškelti inkilą. Penktadienį švietė saulė, miške tikras pavasaris, tad akcijos dalyviai, išklausę trumpą instruktažą, nešini miškininkų pagamintais inkilais kibo į darbą. Padedant miškininkams iš viso buvo iškelta 40 inkilų.
„Jau daug paukščių yra parskridusių: pilkosios gervės, žąsys, varnėnai, vieversiai čiulba. Matom ir pavienius baltuosius gandrus. Tad inkilų kėlimas yra svarbi pagalba paukščiams pavasarį. Reiktų ne tik kelti naujus inkilus, jau dabar išvalyti senus ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkami perėti“, – pataria G. Juškaitis. 
Gamtos mylėtojai iš Šakių „Varpo“ mokyklos jau šeštus metus prisijungia prie miškininkų organizuojamos inkilų kėlimo akcijos. Moksleiviai džiaugiasi įgiję žinių apie paukščių gyvenimą, inkilų gaminimo taisykles. A. Ščajavienės nuotr.
Jau šeštus metus prie akcijos prisijungia ir „Varpo“ mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelis „Giliukas“, kuriam vadovauja mokytoja Almutė Ščajevienė, ir kartu su miškininkais paukščiams namus kėlė Sutkų miške. Pasak mokytojos, mokinių įspūdžiai tikrai puikūs, nes patys pabando iškelti inkilą, be to, miškininkai visada pateikia įdomios informacijos apie inkilų gaminimo subtilybes.
„Vaikai sužino, kad inkilai keliami ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams, miegapelėms. Taip pat sužinojo, kad pirmieji inkilai buvo pradėti kelti maždaug prieš 1000 metų, o Europoje prieš 400 metų, – kalbėjo A. Ščajevienė.
Skelbiama, kad akcijos metu visoje Lietuvoje buvo iškelta daugiau nei 8 tūkst. inkilų, kuriuos pagamino VMU Kretingos, Raseinių ir Tauragės regioninių padalinių miškininkai.
Ruošdamiesi šiai šventei miškininkai taip pat pasirūpina jau esančiomis lizdavietėmis – prieš pavasario sezoną kasmet išvaloma tūkstančiai senų inkilų.
Anot miškininkų, tinkamai pagamintas ir iškeltas inkilas gali tarnauti 10–15 metų ir užauginti dešimtis paukščių jauniklių, tačiau svarbu, jog inkilas būtų gaminamas iš natūralių – neobliuotų ir nedažytų lentų. VMU pažymi, jog natūrali mediena, pavyzdžiui, eglė, pušis, drebulė, leis paukščių jaunikliams lengviau įsikabinti. Taip pat prie inkilo nebūtina kalti laktos, nes ji naudinga ne paukščiams, o plėšrūnams.
Dažniausiai inkilai tampa namais smulkiems paukščiams: zylėms, musinukėms, varnėnams, paprastosioms raudonuodegėms, todėl rekomenduojamas inkilo aukštis yra 15–30 cm, o didesniems paukščiams siūloma gaminti didesnius inkilus.
Miškininkai nurodo, jog siekiant užtikrinanti saugią paukščių perėjimo aplinką, inkilą rekomenduojama kelti 3–4 metrų aukštyje, atokiau nuo intensyvaus žmonių judėjimo, o landą orientuoti rytų arba pietų kryptimi. Juos kelti patariama vasario–kovo mėnesiais.
VMU nurodo, kad paukščiai ne visada apsigyvena inkiluose iš karto – neretai inkilai pastebimi ir pasirenkami tik kitais metais, tačiau jei per du ar tris sezonus inkile neapsigyvena jokie paukščiai, verta jį nuimti ir perkelti į kitą vietą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
