Gegužės 3 d. popietę Zyplių dvaro Arklidžių galerija prisipildė prisiminimų, pokalbių ir gyvo meninio šurmulio – čia vyko ilgamečio Lukšių seniūno, skulptoriaus ir visuomenininko Vido Cikanos jubiliejinė 70-mečio šventė. Buvo atidaryta ir naujausių jo akmens darbų paroda „Eskizai ant akmens“.
Simboliška, kad renginys vyko Zyplių dvare – V. Cikana pirmasis atkreipė dėmesį į apleistą parką, griūvančius rūmus, pradėjo dvaro atgaivinimo darbus.
Vido gyvenimo etapus primindama jo dukra Ilma, tėtį pakvietusi gyvam pokalbiui pirmiausiai apie kūrybą, atviravo: „Patys gražiausi tavo, tėte, kūriniai esame mes, tavo vaikai.“ Tad į sceną lipo sūnus Aldas, vyresnėlė dukra Alma su šeimomis.
„Mes atkeliavome ne iš vieno miesto, šalies tam, kad šiandien būtume, tėti, kartu su tavimi“, – kalbėjo dukra Alma.
„Mes, vaikai, kartu su tėčiu dalyvavome ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio renginiuose, ir įvairiuose susitikimuose su tikrai šviesiais žmonėmis, mylinčiais Lietuvą. Tas labai išlaisvino ir suteikė jėgų mums siekti užsibrėžtų tikslų gyvenime“, – pridūrė Ilma. 
K. Dovydaitienės nuotr.
Paprašytas papasakoti apie save, V. Cikana akcentuoja, kad gimė prie Gižų esančiame Oranų dvare, o augo Karklinių dvare. Būdamas 15-os metų išvyko į Kauną, studijavo Kauno politechnikume, vėliau baigė ir VDU menotyros fakultetą. Pripažįsta: „Toks likimas: gimiau dvare, atsikėlus gyventi į Lukšius pakliuvau į Zyplių dvarą, per gimtadienį vėl sugrįžau į dvarą...“
Kalbėdamas apie Zyplių dvaro atkūrimą, V. Cikana pripažįsta: daug pastangų kainavo, kol rūmai tapo gausiai turistų lankomu objektu.
„Daug žmonių prisidėjo prie Zyplių dvaro atkūrimo, už ką esu jiems labai dėkingas... Ir kai kurie tuomečiai šalies politikai palaikė mane, ir žmonės aukodami lėšas. O mano ambicija buvo apleistą ir pamirštą dvarą prikelti. 2012-aisiais XIX a. architektūros paminklas atvėrė duris“, – prisimena Vidas. 
K. Dovydaitienės nuotr.
Ekrane sukosi nuotraukos, kuriose užfiksuoti V. Cikanos gyvenimo etapai, susiję su jo darbine veikla tapus Lukšių viršaičiu, Lukšių miestelio seniūnu. V. Cikana prisimena, kad tuomet buvo pavykę įkalbėti Seimą suteikti seniūnijai išimtinį statusą – savarankiškumą.
„Aš mažų darbų kurti nemoku... Padarėm didžiausią Lietuvoje margutį ir pastatėm prie Lukšių herbo...“ – vis apie kūrybą krypsta V. Cikanos mintys.
K. Dovydaitienės nuotr.
Jo kūrybinė biografija labai plati: drožyba, akmens, tapybos darbai, skulptūros, fotografija. Ne vienam lukšiečiui, ir ne tik, atmintyje išlikę ir jo sūnaus Aldo miestelyje 2009 m. sukurtos tūkstantmečio ledo skulptūros, vėliau jų vietoje atsirado V. Cikanos ir vilniškio skulptoriaus Vlado Kuzino su mokiniais sukurtas monumentas „Vartai į antrą tūkstantmetį“, tebestovintis Siesarties vingio parkelyje iki šiol.
„Vartams pastatyti kartu su draugija „Lietuvai pagražinti“ supylėm specialiai piliakalnį, greičiausiai paskutinį Lietuvoje“, – šypsodamasis pasakoja sukaktuvininkas.
V. Cikana ne tik pats kūrė, bet ir Šakių tautodailininkus subūrė į ilgus metus gyvuojantį „Dailiaus“ klubą, ėmė organizuoti Zyplių dvare plenerus „Zyplių žiogai“. Tad Vidą su gimtadieniu sveikinę tautodailininkai linkėjo, kad „širdis džiaugtųsi tuo, ką sukūrė, o aukštybės jėgos palaikytų naujus sumanymus ir siekius“.
Pasveikinti bičiulį atvyko ir ilgametis politikas, signataras Česlovas Juršėnas, kuris pasakojo, kad su Vidu pirmą kartą susitiko prieš keturis dešimtmečius ir iki šiol yra išsaugojęs jo padovanotą kūrinį – akmeninius akinius, mat savo politikas dažnai sudaužydavo. 
Jubiliejinėje tautodailininko Vido Cikanos parodoje ne tik nauji darbai iš akmens, bet ir tapyba, specialiai šiai progai jis sukūrė ir rūpintojėlį. K. Dovydaitienės nuotr.
V. Cikaną jubiliejaus proga sveikino ir Marijampolės, Šakių savivaldos atstovai, kurie dėkojo už aktyvią meninę veiklą, surengtas parodas, už visa tai, ką sukūrė ir dovanojo Šakių kraštui.
„Vidas yra tas žmogus, kuris pagavęs kažkokią mintį, idėją, turėjo ir ambiciją, nežiūrint į fizines, finansines galimybes, tą idėją įgyvendinti. O jo humoro jausmas, manau, jam padeda atlaikyti kritiką ir tuos fizinius skausmus kalant, drožiant...“ – V. Cikaną apibūdino geras bičiulis Egidijus. 
K. Dovydaitienės nuotr.
Istorikas, profesorius hab. dr. Egidijus Aleksandravičius, su kuriuo V. Cikana kartu leido vaikystę Karklinių dvare, svarstė, kad Vidas yra laisvas lietuvis, gebantis rūpintis kitais žmonėmis, dvarais, atiduodamas širdį, sveikatą, laiką, energiją.
V. Cikana pakvietė šventės dalyvius apžiūrėti naujausių jo akmens darbų parodą, kuri surengta Zyplių dvaro sodyboje stovinčiame kupole. Prie įėjimo vienas naujausių darbų – rūpintojėlio skulptūra. Parodoje ir Švč. Mergelės Marijos skulptūra, Pieta, akmenyje iškalta ukrainiečių šeima ir kiti darbai. Vidas pasakojo, kad per gyvenimą yra išdrožęs per 400 rūpintojėlių, sukūręs apie 190 akmens ir medžio monumentalių darbų, 140 koplytstulpių ir kryžių.
„Šiandien džiaugiuosi, kad susveikęs galiu ir toliau kurti. Įsipareigojau sau – parodą papildyti dar naujais eksponatais. O Zyplių dvaras – tai mano gyvenimo namai...“ – atvirai kalbėjo V. Cikana.
K. Dovydaitienės nuotr.
Samanta iš Sintautų:
