Spalio 22 d. Šakių kultūros centre paminėtos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo metinės. Kad šiame pastate 1988–1990 m. vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šakių rajono konferencijos, iniciatyvinės grupės, Šakių seimelio tarybos ir tremtinių klubo posėdžiai, nuo šiol primins atminimo lentelė. Sąjūdžio kūrėjai, istorinių įvykių liudytojai dalinosi prisiminimais ir mintimis apie ilgą kelią į laisvę ir šiandienos aktualijas.
Iniciatyvos paminėti šią datą ir įamžinti vietą, kurioje šakiečiai pradėjo laisvės kelią, ėmėsi šakietis Gintaras Dubickas kartu su Sąjūdžio bendražygiais. Renginio metu jis pabrėžė, kad Šakiai išsiskyrė ir tuo, jog čia veikė Sąjūdžio seimelis – tokia organizacinė struktūra anuomet Lietuvoje nebuvo dažna.
Vienas iš Šakių Sąjūdžio kūrėjų Gintautas Bendoraitis pirmiausia pakvietė tylos minute pagerbti Anapilin išėjusius bendražygius. Savo kalboje jis taip pat atkreipė dėmesį į Vilniaus sporto rūmų ateitį – būtent čia 1988 m. spalio 22–23 d. vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. G. Bendoraitis pasidalijo ir įspūdingais to meto skaičiais: 1988 m. spalio pabaigoje Lietuvoje jau buvo apie 1 tūkst. 200 įregistruotų Sąjūdžio grupių, o steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime dalyvavo 1 tūkst. 21 delegatas ir daugiau kaip 4 tūkst. svečių. Į istorinį suvažiavimą iš Šakių vyko penki delegatai ir būrelis svečių. Tarp delegatų buvo pats G. Bendoraitis, Vitas Brazaitis, Algirdas Endriukaitis, Edmundas Malskis ir Eugenijus Šiurkus.
G. Bendoraitis prisiminė, kad pirmasis Sąjūdžio mitingas Šakiuose įvyko 1988 m. rugsėjo 25 d. Pasak jo, tikslus pasiekti ir laimėti padėjo vienybė.
„Savo tikslus nesunkiai pasiekėme ir laimėjome, nes buvome vieningi. Labiausiai šiandien ir pasigendu tos vienybės... Esame taip supriešinti vieni su kitais. Ar ką nors tuo pasieksime?“ – retoriškai klausė G. Bendoraitis, ragindamas atkurti vienybę ir nesutarimus spręsti dialogu, demokratiniu būdu.
Jis taip pat priminė, kad Sąjūdžio idėjoms Šakiuose pradžią davė Vykintas Augustaitis, fotografas Vidas Venslovaitis, gydytoja Teresė Vitkauskienė. G. Bendoraitis pasidžiaugė, kad Sąjūdžio dvasia tebėra gyva ir netrūksta žmonių, kurie ją puoselėja bei perduoda ateities kartoms.
Renginyje dalyvavęs Seimo narys Darius Jakavičius įteikė padėką G. Bendoraičiui – už drąsą net pavojaus akivaizdoje svajoti apie laisvą Lietuvą, už tikėjimą savo tauta, už realiais darbais parodytą patriotizmo, atsakomybės, orumo ir principingumo pavyzdį.
Kaip paaiškėjo renginio metu, dar 2000 m. Prezidento dekretu G. Bendoraitis buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, tačiau šio apdovanojimo iki šiol nebuvo gavęs. Apie jam skirtą medalį jis sužinojo atsitiktinai.
Tautodailininkas Vidas Cikana prie Lietuvos laisvės siekio prisidėjo savo kūryba – kurdamas kryžius ir paminklus. Jis pasakojo, kokį stiprų atgarsį jam paliko Romo Kalantos auka – 1972 m. gegužės 14 d., kai Kaune jaunuolis susidegino protestuodamas prieš sovietinę okupaciją Jis su pagarba prisiminė ir Lukšiuose kunigavusį kunigą Lionginą Kunevičių – pogrindinės spaudos leidėją, redagavusį leidinį „Aušra“, kuris sovietinės okupacijos metais puoselėjo katalikų tikėjimą, žadino tautinę savimonę ir stiprino laisvės siekį. Sąjūdžio veikla telkė žmones ne tik Šakiuose, bet ir Lukšiuose. Čia veikė vietos Sąjūdžio rėmimo grupelė, kurioje dalyvavo nemažai aktyvių lukšiečių.
Su Šakių krašto Sąjūdžio istorija glaudžiai susijęs ir kraštietis Algirdas Endriukaitis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vėliau ėjęs Seimo nario pareigas. Renginyje dalyvavęs, lapkritį 90-metį minėsiantis signataras kalbėjo apie tris pamatinius Lietuvos valstybingumo dokumentus: 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją ir 1990 m. Kovo 11-osios Aktą. Šie dokumentai, jo žodžiais, liudija Lietuvos valstybės nepriklausomybės idėjos tęstinumą – nuo jos paskelbimo iki laisvės kovų ir valstybingumo atkūrimo.
A. Endriukaitis kritikavo politikus, kurie, jo vertinimu, tik imituoja tarnystę valstybei, ir ragino visuomenę atsakingiau rinktis savo atstovus bei tęsti 1918 m. pradėtą valstybės kūrimo darbą.
Pirmasis Šakių rajono valdytojas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Juozas Urbonas pripažino, kad „jo gyvenimas praėjo šalia Sąjūdžio“. Vienu iš svarbiausių savo gyvenimo įvykių jis įvardijo 1990 m. vasario 24 d. vykusius rinkimus, per kuriuos A. Endriukaitis buvo išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu Šakių rinkimų apygardoje. J. Urbonas prisiminė ir asmeniškai įteikęs A. Endriukaičiui jo išrinkimą patvirtinantį pažymėjimą.
„Antras svarbus mano gyvenimo įvykis – tai, kad rajono tarybos Sąjūdžio deputatai mane palaikė ir tapau pirmuoju rajono valdytoju“, – prisiminė J. Urbonas ir pridūrė, kad nepriklausomybės siekis atsispindėjo ir žurnalistės Giedrimės Didžiapetrienės straipsniuose, tad jos patriotinė veikla ir indėlis puoselėjant laisvės idėjas verti pagarbos bei įvertinimo.
J. Urbonas taip pat paminėjo buvusį Šakių rajono merą Rimantą Vensą, kurį apibūdino kaip aukšto lygio politinį vadovą.
Kalbėjęs Gintautas Lenkas ragino buvusius Sąjūdžio dalyvius užrašyti savo prisiminimus, kad ši istorinė patirtis išliktų ateities kartoms, taip pat siūlė burtis į klubą ir tęsti bendras veiklas.
Renginyje skambėjo ir Vytauto Babravičiaus (sceninis vardas Simas) dainos, buvo pristatytas V. Venslovaičio dokumentinis filmas „Sąjūdis“ (filmuota medžiaga – tuometinio Sintautų parapijos klebono Antano Maskeliūno).
Birutė iš Šakių:
