Spalio mėnesį dangus jau pakankamai tamsus ir palankus astronominiams stebėjimams, nors juos iki 18 dienos dar užgoš karaliaujanti Mėnulio pilnatis, bet tai ilgai neužtruks – greitai atsisveikinsime su šiuo ryškiuoju palydovu. Tada atsiras galimybė danguje stebėti ir daugybę ūkų, galaktikų, dvigubų ir besikeičiančių žvaigždžių. Norėdami pasinerti į paslaptingąjį Visatos pasaulį, galime naudoti netgi nedidelius teleskopus.

Ryškiausiu nakties dangaus šviesuliu išliks Jupiteris, savo spindėjimu nusileidžiantis tik Mėnuliui. Nuo spalio 13 dienos juos galima stebėti šalia vienas kito, o spalio 29 -ąją Jupiteris pasieks opoziciją ir atsidurs arčiausiai Žemės per pastaruosius 50 metų. Tai bus pats palankiausias metas Jupiterio stebėjimams.  Pro žiūroną arba nedidelį teleskopą šalia Jupiterio bus galima įžvelgti ir keturis didžiausius jo palydovus: Europą, Ganimedą, Kalisto ir Ijo.

Nuo spalio 2-osios iki lapkričio 14-osios Šienpjoviai pažers Orionidų meteorų srautą, kurio pikas laukiamas naktį iš spalio 21 -osios į 22 – ąją. Tuomet danguje per valandą galima pamatyti nuo 20 iki 60 gelsvų bei žalsvų „krentančių žvaigždžių“. Tai vienas iš pačių stambiausių meteorų srautų, kiekvienais metais krintančių į Žemę.

 
Teigiama, kad tai į Žemės atmosferą įlekiančios Halio kometos kietosios dalelės. Orionidų srauto radiantas – dangaus skliauto taškas, iš kurio, kaip atrodo stebėtojui iš Žemės, skrenda meteorai, randasi truputį aukščiau ir kairiau Oriono žvaigždyno, šalia Oriono raudonosios milžinės Betelgeizės.

Spalio mėnesį tarp Heraklio žvaigždyno žvaigždžių praskries Garado kometa. Nors plika akimi ji vis dar nematoma, tačiau per žiūroną ar nedideliu teleskopu nesunkiai atrandama. Astronomai prognozuoja, kad Garado kometa kitų metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje taps matoma jau ir plika akimi.