Asta GVILDIENĖ

Spalio 24 dieną Kultūros paveldo departamente lankėsi Immo Wittig ir teologijos daktaras Hans Jürgen Kurtzner iš Vokietijos bei Šakių ir Sudargo evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas. Jie departamento direktorei Dianai Varnaitei pristatė projektą, kuriuo siekiama 33 žymaus vokiečių architekto profesoriaus Otto Bartning Kančios bažnyčias, viena iš jų prieš 15 metų buvo atvežta ir sumontuota Sudarge, įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Nuotr. Immo Wittig, Dr.Hans Jürgen Kurtzner ir kunigas V.Kelertas Kultūros paveldo departamento direktorei D.Varnaitei papasakojo apie Kančios bažnyčių unikalumą ir siekį įtraukti jas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Otto Bartning bažnyčių asociacijos valdybos pirmininkas Immo Wittig, pirmą kartą mūsų krašte apie profesoriaus Otto Bartning  sukurtus šedevrus prakalbo šių metų pavasarį,  pristatydamas tarptautinį projektą „Otto Bartning Europoje“, kuris buvo pradėtas vykdyti 2010 metais. Jis finansuojamas iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Viena iš sudėtinių jo dalių buvo žymaus vokiečių architekto kūrybos parodos „Otto Bartning Europoje“ Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčioje atidarymas.  Čia tarp pačių moderniausių jo sukurtų bažnyčių, išsibarsčiusių ne tik po Vokietiją ir Austriją, bet ir po Čekiją, Portugaliją, Nyderlandus, buvo galima pamatyti ir 33 Kančios bažnyčias, pastatytas iš karto po Antrojo pasaulinio karo. Viena iš jų buvo demontuota Visbeko mieste (Vokietija) ir 1996 metais Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Virginijaus Kelerto iniciatyva parvežta ir pastatyta Sudarge. Prieš porą savaičių joje buvo aukojamos jubiliejinės 15 metų pašventinimo pamaldos, kuriose dalyvavo ir svečiai iš Visbeko, Brunlos, Berlyno bei Hanoverio parapijų.

 
Pasak kunigo V.Kelerto, Kančios bažnyčios buvo pastatytos iš medinių laikančiųjų konstrukcijų, kurias buvo labai paprasta surinkti ant išlietų pamatų. „Tai buvo palapinės dykumoje koncepcija, - tvirtino jis. - Kai žydų tauta per dykumą išėjo iš Egipto vergovės, sustojusi pailsėti įkurdavo stovyklą ir susitikimui su Dievu pasistatydavo palapinę. Todėl Kančios bažnyčios buvo ne ištaigingos ir dangų remiančios grožybės, bet lengvai surenkami, analogo neturintys statiniai. Atrodo neįtikėtina, tačiau juos finansavo Europos, Skandinavijos ir Amerikos žmonės, kuriuos nacistinė Vokietija dar taip neseniai norėjo sunaikinti.“ Iš tiesų, tai buvo ne architektūrinis, o daugiau moralinis ir dvasinis sprendimas – tarsi atleidimo ir vilties ženklas. Žinant šią istoriją, jaudina pasaulio tautų krikščioniškas solidarumas su savo buvusiu priešu, tuomet suvoki visą šio kultūrinio – istorinio palikimo svarbą. Ne veltui Otto Bartning buvo suteiktas Vilties statytojo vardas.

Kadangi Lietuvos paminklosaugos specialistai nėra pakankamai susipažinę ir įvertinę šios Otto Bartning bažnyčios, kaip įkvėpimo, stiprybės ir bendruomeniškumo idėjų skleidėjos, reikšmės, Immo Wittig, Dr.Hans Jürgen Kurtzner ir evangelikų liuteronų kunigas V.Kelertas lankėsi Kultūros paveldo departamente norėdami jo direktorei Dianai Varnaitei pristatyti projektą „Otto Bartning Europoje“ ir papasakoti apie Kančios bažnyčių, viena iš kurių stovi Sudarge, unikalumą. Beje, reikėtų paminėti, kad už šių bažnyčių sukūrimą Karaliaučiaus universitetas Otto Bartning suteikė Garbės daktaro laipsnį. Jie D.Varnaitę informavo, kad prieš tris mėnesius buvo pradėta iniciatyva, jog Otto Bartning Kančios bažnyčios būtų įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šiuo metu Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje, JAV bei Lietuvoje jau surinkta beveik 8 tūkst. parašų. Aišku, gali praeiti ne vienas dešimtmetis, kol pavyks tai įgyvendinti, tačiau surinktas parašų kiekis rodo, kad ši idėja yra palaikoma ir svarbi.