Palaimintojo Jono Pauliaus II kraujo relikvijos pagerbiamos rajono bažnyčiose

pauliusIIŠių metų rugsėjo mėnesį bus minimas palaimintojo Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 20-metis. Šia proga šalies bažnyčiose pagerbiama jo kraujo relikvija, kurią gegužės 5 dieną Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikoje pasitiko ir aukščiausioji Lietuvos valdžia. Iškilmėse dalyvavo itin garbus svečias – Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanisławas Dziwiszas, buvęs artimiausias Šventojo Tėvo bendradarbis bei asmeninis sekretorius.
 
2011 metų balandžio 26 dieną Vatikano spaudos salėje buvo paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II kraujo relikvijos komunikatas, kurį sudaro keturi jo kraujo mėginiai. Jie buvo paimti iš sunkiai sergančio popiežiaus keletą dienų prieš jo mirtį ruošiantis galimai kraujo perpylimo procedūrai. Kai šios buvo atsisakyta, Jono Pauliaus II kraujas liko išsaugotas mažose ampulėse ir, paskelbus jį Palaimintuoju, šiandien tapo relikvijomis.

Relikvijos buvo gausiai paplitusios pirmaisiais krikščionybės amžiais. Dėmesys šventųjų relikvijoms yra pagarba Šventajai Dvasiai, paverčiančiai žmogų Dievo šventove. Tuometinis popiežiaus sekretorius ir šiandieninis Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanisławas Dziwiszas, saugantis dvi  Jono Pauliaus II kraujo ampules, patvirtino, jog yra daug liudijimų apie Palaimintojo šventumą.

Po viso pasaulio katalikų bažnyčias keliaujančios Palaimintojo Jono Pauliaus II kraujo relikvijos pirmą kartą iškilmingai pagerbiamos ir Šakių dekanato parapijose. Apkeliavusios Kudirkos Naumiesčio, Žvirgždaičių, Griškabūdžio bei Barzdų parapijų bažnyčias ir Keturnaujienos koplyčią, jos bus pagerbiamos ir kitose rajono parapijose.

Rajono tikintieji kviečiami aplankyti ir pagerbti brangiausias Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II kraujo relikvijas, pasimelsti, prašant Palaimintojo užtarimo.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.