Per kūrybą skatins save atrasti ir išreikšti

Nors Šakiai nėra didmiestis, tačiau ir čia yra nemažai pozityvių, jaunų ir kūrybingų žmonių. Vieni tokių – Dovilė Stasiulytė, Giedrė Jasevičiūtė ir Linas Jasulevičius. Jie savo žiniomis dalinsis netrukus duris atversiančioje VšĮ „Mena meną“ menų studijoje.

Apie tai, kad rugsėjo antrojoje pusėje Kęstučio gatvėje veiklą pradės nauja Justės Želionienės vadovaujama menų studija, jau rašėme. Šios studijos tikslas – teikti kokybišką ir kūrybišką švietimo ir laisvalaikio paslaugą rajone. Čia galimybę kurti, atsipalaiduoti bei pasinerti į kūrybinius išbandymus galės tiek vaikai, tiek suaugę. Veiklų taip pat numatyta įvairiausių, todėl šįkart norisi pakalbėti ne apie jas, o apie „Mena meną“ komandą.

 

Viena iš komandos narių – šakietė Dovilė Stasiulytė. Šiuo metu pagrindinis jos darbas – grafinis dizainas. Be to, Dovilė užsiima labdaringa veikla, organizuoja ir dalyvauja įvairiose meninėse ir socialinėse akcijose, moko vaikus dailės pagrindų, organizuoja jiems skirtus renginius. Aktyviau dalyvauti projektuose ir parodose pradėjo nuo 2008 m. Būdama moksleivė mokėsi Šakių rajono meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje įgijo tekstilininkės specialybę.

„Teko dalyvauti meniniame projekte „Būkime kartu, kurkime drauge“, kurio metu Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros studentai bendravo ir kūrė kartu su VšĮ mokymo centro „Mes esame“ lankytojais, turinčiais proto negalią. Panašaus pobūdžio socialiniame projekte „Pavasario žiedai“ projekto dalyvius mokiau vilnos vėlimo pagrindų. Šios patirtys paskatino domėtis meno poveikiu sveikatai, tad dalyvavau tarptautinėje konferencijoje „Menas sveikatai: patirtis ir perspektyvos“. Suvokimas, kad menas daro didelę įtaką žmogaus fizinei ir psichologinei būklei, paskatino mane dailės terapiją pritaikyti kuriant diplominį darbą. Dailė – ne tik galimybė ugdyti savo įgūdžius, lavinti fantaziją, bet tai ir pasaulio suvokimo refleksija”, – tikino pašnekovė.

Nuotr. Specialistai juokauja, jog užsiėmimai ir kitos kūrybinės veiklos tinka ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Svarbu procesas, emocijos ir galimybė išreikšti save.

2014 m. kartu su Živile Unguvaityte ir Živile Žičkute jos sukūrė meninę grupuotę „Kosmonautas psichiatrinėje“, kurios tikslas – praplėsti mąstymo erdves siekiant individualumo, kai naudojamos skirtingos meno raiškos priemonės. Įgyvendinant šį projektą buvo rengiami plenerai, parodos, projektai, renkamos lėšos Kukarskės globos namams paremti ir pan.

Jauna ir kūrybinga mergina nesėdi vietoje ir 2015 m. pradėjo studijuoti laipsnio nesuteikiančiose pedagoginėse studijose. Praktiką atliko Vokietijoje Bauzeno mieste Marijos Montesori mokykloje, Jūratės Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės mokykloje vedė meno stovyklą. Dovilė patikina, kad tiesiog norėjo įprasminti ir perduoti įgytas žinias. Būtent dėl šios priežasties kartu su VšĮ „Mano skveras“ šią vasarą surengė stovyklą „5 elementai“, kurioje dalyvavo 6–14 m. vaikai. Mergina yra įsitikinusi, kad kultūrinėse veiklose dalyvaujantys žmonės yra labiau visuomeniški, jaučiasi laimingesni, labiau pasitiki savimi bei kitais.

„Žmogus jaučiasi laimingas tada, kai randa savo pašaukimą. Tada ta laime gali dalintis su kitais. Dailė man savęs ir kitų pažinimo kelias, kurį galiu parodyti per kūrybiškumo ugdymą, pritaikant įvairias dailės technologijas, taip suteikdama džiaugsmo kitiems ir sau“, – tikino D. Stasiulytė.

Tad norintys išbandyti vėlimo, tapybos audimo, audinių dažymo, dekupažo, meno ir kitus užsiėmimus rudenį kviečiami į susitikimą su Dovile „Mena meną“ studijoje.

„Mena meną“ studijoje  besidominčių dailės terapija lauks ir Giedrė Jasevičiūtė. Mergina pripažįsta, kad dailė ją traukė seniai, net svarstė rinktis su šia sritimi susijusį kelią, bet galiausiai pasirinko psichologiją Vilniaus universitete.

„Nuo studijų pradžios dailės šešėlis vilkosi iš paskos ir nuolat svarstydavau, kur galėčiau save išreikšti geriausiai. Jau pirmame kurse ėmiau domėtis dailės terapija, kuri buvo tarsi dialogas tarp dviejų mane traukusių veiklų – dailės ir psichologijos“, – sako G. Jasevičiūtė.

Tad vis labiau ėmė tuo domėtis, į tai gilintis ir antrame kurse sužinojo, kad Lietuvoje bus ruošiami dailės terapijos specialistai. Vėliau įvairių praktikų metu ir po studijų dirbdama vaikų namuose ji sako dar labiau suvokusi dailės, kaip pagalbinės bendravimo priemonės, svarbą. Noras kaupti šios srities žinias, gilinimasis į dailės terapijos specifiką atvedė Giedrę ir į magistrantūros studijas.

„Šiuo metu studijas dar tęsiu, tačiau mokslai sulig vasara ar praėjusia sesija nesibaigia. Nuolat tenka domėtis naujausia informacija, ieškoti naujų ir efektyvių metodų, kurie padeda dirbti su žmonėmis“, – tikino dailės terapijos specialistė.

Visgi kyla klausimas, kas gi ta dailės terapija. Pasak G. Jasevičiūtės, čia nėra būtini gebėjimai piešti, yra svarbu procesas, o ne pats rezultatas.

„Svarbu emocijos, kurios atsiranda proceso metu, ir tai, kaip mes patys visa tai suprantame. Dailės terapija yra tinkama įvairaus amžiaus žmonėms, pradedant nuo vaikų, kurie jau nekiša burnon visko, kas papuola, baigiant šimtamečiais“, – sako Giedrė.

Pasak specialistės, dailės terapija gali būti galingas įrankis norint pažinti save, siekiant išspręsti tiek psichologinius, tiek fizinius, net elgesio ir bendravimo sunkumus. Pasak G. Jasevičiūtės,  dailės terapija reikalauja iš žmogaus aktyvaus įsitraukimo. Kuo toliau, tuo dažniau dailės terapijos metodai yra taikomi ir organizacijose, siekiant sustiprinti kolektyvą, bendradarbiavimą.

„Dailės terapija turi turėti tikslą, tad terapeuto užduotis – padėti sau ir klientui tą tikslą išsigryninti. Darbas gali būti ir individualus, ir grupinis. Tačiau terapija nėra tabletė, tai nėra vienkartinis užsiėmimas. Norint pasiekti geresnių rezultatų, kaip ir daugelyje procesų, yra reikalingas laikas, tęstinumas ir nuoseklumas“, – tikina pašnekovė.

Todėl, kaip sakoma, geriau vieną kartą pabandyti nei šimtą kartų išgirsti.  

Verta išbandyti ir keramikos užsiėmimus. Juos ves Linas Jasulevičius, kuris Vilniaus dizaino ir technologijų kolegijoje studijavo grafinį dizainą. Po studijų keletą metų Linas dirbo grafikos dizaineriu Vilniaus įmonėse, tačiau sako „pavargęs nuo ofiso kėdžių, norėjosi išbandyti kažką apčiuopiamo“. Tuomet jo gyvenime atsirado keramika. Amato mokėsi dirbdamas keramiko padėjėju UAB „Senamiesčio amatai“, dekoruotoju UAB „Interios“. 2009 m. L. Jasulevičius grįžo į gimtinę ir savarankiškai tęsė pažintį su keramika, toliau dirbo grafikos dizaineriu UAB „Graphic Node”. Šiuo metu jis dirba keramikos studijoje Zyplių dvare. Užsiėmimus jis ves ir „Mena meną“ studijoje. Pasak Lino, keramikos užsiėmimai – puiki galimybė atsikvėpti nuo dienos rutinos, pažadinti savyje snaudžiantį kūrybiškumą, pabendrauti su kuriančiais žmonėmis. Molis turi terapinį poveikį – duoda proto ramybę bei gerą savijautą.

„Molis – beformė medžiaga, tereikia keleto šypsenų, šiltų rankų, pasibuvimo jaukioje dirbtuvių aplinkoje ir turime įsimintiną bei unikalią dovanėlę sau, namams ar draugams. Tad geriau neskaityti, o ateiti ir pačiam pabandyti“, – intrigavo L. Jasulevičius.

Projekto „Esam zanavykai“ rubriką „Kūrėjai“ tema „Per kūrybą skatins save atrasti ir išreikšti“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.