Kaip atskleidė Saugaus interneto tyrimas, tėvai žino arba numano pavojus, su kuriais susiduria jų vaikai internete. 77 proc. jų teigia, kad domisi savo vaikų veikla internete, 9 proc. tai daro tik kartais, o visiškai nesidomi – 14 proc.

 

Praėjusių metų rugsėjo – spalio mėnesiais, vykdant tyrimą, buvo apklausti 843 suaugusieji, turintys 5–18 metų vaikų, ir 806 paaugliai bei jaunuoliai. Palyginti su 2012 metais atliktu tyrimu, tėvų domėjimasis savo vaikų veikla internete išaugo 9 proc. (nuo 68 proc.). Taigi tyrėjai daro išvadą, kad tėvų supratimas apie saugumą internete ir rūpestis dėl savo vaikų nuolat didėja.

Suaugusieji dažniausiomis grėsmėmis internete įvardijo neteisėtą ir žalingą informaciją (71 proc.) bei seksualinio pobūdžio pokalbius (54 proc.). Paaugliai grėsmėmis, su kuriomis jie dažniausiai susiduria internete, įvardijo priekabiavimą ir patyčias (36 proc.) bei neteisėtą, žalingą informaciją (38 proc.). Abi respondentų amžiaus grupės sutaria, kad internete neteisėto, žalingo pobūdžio informacija yra lengvai prieinama, matoma ir su ja susiduriama kone kasdien. Tyrimo rezultatai rodo, kad, nors jaunuoliai įžiūri mažiau interneto pavojų nei suaugę, tačiau tikrovėje su jais susiduria dažniau.

Nemažai jaunuolių nukenčia nuo informacijos ir paskyros duomenų klastojimo socialiniuose tinkluose (17 proc.) ir amžiaus ribojimo pažeidimų (13 proc.). Dažniausi saugumo pažeidimai, su kuriais susiduria tiek suaugusieji, tiek jaunuoliai, – kompiuterių virusai (69 ir 79 proc.) ir nepageidaujami elektroniniai laiškai (53 ir 57 proc.).

Net 45 proc. paauglių nurodė, kad apie žalingą turinį galima pranešti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija. „Vaikų liniją“ – Saugesnio interneto pagalbos liniją – žinojo didžioji dalis vaikų (80 proc.), o 10 proc. jų yra kreipęsi pagalbos.  „Vaikų liniją“ žinojo 39 proc. suaugusiųjų, o 12 proc. yra apie ją kalbėję su savo vaikais.

Lyginant 2014 ir 2012 metų rezultatus paaiškėjo, kad tėvai ėmė dažniau riboti savo vaikų galimybes naudotis internetu (50 ir 38 proc.), tikrinti, kokiose svetainėse lankomasi (34 ir 22 proc.), stebėti, kai vaikai naršo internete (19 ir 10 proc.), naudotis turinio filtravimo įrankiais (14 ir 7 proc.).

Anot Saugesnio interneto centro koordinatorės Natalijos Ignatovos, draudimai iš dalies gali padėti apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos internete, bet itin svarbu su jais kalbėti apie grėsmes, mokyti, kaip tinkamai elgtis internete, savarankiškai įveikti jame sutinkamus iššūkius.
 
„Draugo“ inf.