Pastaruoju metu garsiau imta kalbėti apie globėjus, įtėvius ir vaikų augimą ne globos įstaigoje, o šeimoje. Pirmadienį į Šakių vaikų dienos centrą buvo kviečiami norintys daugiau sužinoti apie globą, įsivaikinimą. Ne vienas prabilo retkarčiais pats susimąstantis ar girdintis iš aplinkinių, kad nors ir laikinai, bet galėtų padėti be tėvų likusiam vaikui. Tačiau daugeliui trūksta elementarios informacijos.

Susitikimą inicijavusi Šakių vaikų dienos centro vadovė Jūratė Arštikaitienė kalbėjo, kad dažnai viskas ir baigiasi pokalbiu, kas yra globėjas, kaip gerai juos turėti, bet kas toliau? Ne tik ji pripažino girdinti svarstymų, jog yra norinčių, svarstančių, kad galėtų rūpintis svetimais vaikais, tačiau kartais abejoja, kartais trūksta informacijos, tad susitikimas ir buvo skirtas pasidalinti žiniomis, patirtimi, nuomonėmis.

„Esam nedidelė Šakių rajono bendruomenė, padėkime vaikams augti tenai, kur jie gimė“, – tokiu šūkiu į susitikimą kvietė J. Arštikaitienė.

Be tėvų globos –  157 vaikai

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė pripažino, kad globėjų rajone trūksta ir jų nedaugėja. Šiuo metu rajone tėvų globos netekę yra 157 vaikai: 91 vaikas yra globojamas 73 rajono šeimose, keturiose šeimynose auga 25 vaikai, Šakių vaikų globos namuose – 30 vaikų, dar keturi yra įstaigose vaikams su negalia, septyni – Marijampolės globos namuose. Pernai rajone nebuvo įvaikintas nė vienas vaikas, o 2015 m. buvo įvaikinti penki be tėvų globos likę vaikai, tačiau įsivaikinusios šeimos ne iš Šakių rajono.

Tad kad ir keli nauji žmonės, pasiryžę globoti svetimus vaikus, kaip sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, yra pasiekimas. Visgi šiuo metu skyrius, kaip pripažino vedėja, neturi sąrašo globėjų, kuriems reikalui esant iškart galėtų patikėti be tėvų globos likusį vaiką. Žinoma, ne tik ji, bet ir kiti apie vaikų globą susirinkę pakalbėti žmonės pripažino, kad apsispręsti žengti tokį žingsnį sunku.

„Gal dabar šiek tiek sujudimas jaučiamas. Gal daugiau klausia, teiraujasi, bet dažniausiai į skyrių nesugrįžta“, – sakė R. Lebedžinskienė, pabrėžusi tai, kad svarbus ir motyvas, kodėl žmonės imasi globoti vaikus.

 „Būna ateina, sako norintys globoti, bet neturi nei gyvenamo ploto, nei pajamų, nei darbo. Tad nenorime, kad jie norėtų gyventi tik iš globos pinigų“, – kalbėjo vedėja.

Būtent nuo šio skyriaus norintys globoti vaikus ir turėtų pradėti tvarkyti dokumentus, pareikšti raštišką norą.

Mokymuose – įvairiapusė pagalba

Jai pritardama Šakių socialinių paslaugų centre dirbanti ir globėjams mokymus vedanti specialistė Kristina Vilytė teigė, jog svarbiausia noras padėti vaikui, ryšys su juo. Ji pripažino ir tai, kad žmonės dažnai dvejoja, ar ryžtis tokiam žingsniui, kartais yra pilni baimių, dvejoja, ar jie sugebės pasirūpinti svetimu vaiku, ar gali globoti be vyro gyvenanti vieniša moteris ir pan. Tačiau tam skirti specialūs mokymai (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programa). Jie jau kuris laikas yra vedami ir Šakių socialinių paslaugų centre, tad tiek esami, tiek būsimi globėjai bet kada gali gauti informaciją, patarimą.

„Siekiame padėti susigaudyti, patariame, kaip susitvarkyti, kaip spręsti konfliktines situacijas ir pan.

Dažniausiai žmonėms čia ir ateina atsakymas, ar jie nori būti globėjai. Daugelis pradžioje skeptiškai žiūrėję į mokymus paskui dėkoja ir džiaugiasi“, – kalbėjo K. Vilytė.

Be to, kaip akcentavo ir ji, ir Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė, net ir išklausęs nieko nekainuojančius mokymus žmogus neįsipareigoja būtinai tapti globėju. Galbūt, kaip svarstė V. Bielskienė, namų šilumą svetimiems dovanoti panorės po kelerių metų. Galų gale niekas nežino, kaip gali pasikeisti gyvenimo aplinkybės ir ar negali tekti globoti kad ir savo artimųjų vaiko. Todėl ji ragino pasinaudoti galimybe, jog tokie mokymai vyksta Šakiuose, ir juos išklausyti.

Esmė – šeimos, namų aplinka

Be to, reikėtų atskirti, kad globėjai gali būti ne tik nuolatiniai, bet ir laikini, vaiką globojantys ribotą laiką (pavyzdžiui, iki metų), o paskui, įvertinus aplinkybes, vaikas gali būti grąžinamas biologiniams tėvams ar perduodamas nuolatinei globai. Planuojama steigti ir budinčių globėjų etatus (žmogus gautų užmokestį ir būtų įdarbintas kaip nuolatinis darbuotojas). Tačiau kol kas šis užmojis tik planuose. Svarbiausia, kaip kalbėjo susirinkusieji, kad iš šeimos paimtas vaikas neatsidurtų valdiškoje įstaigoje – ne tik svetimoje aplinkoje, bet ir tarp daugybės kitų nepažįstamų žmonių.

„Labai svarbu, jei jis paimtas iš šeimos atsiduria ne valdiškoje įstaigoje, o kitoje šeimoje, namų aplinkoje. To ir turėtume siekti, skleisti žinią, kad atsirastų daugiau vaikučius norinčių globoti žmonių“, – kalbėjo viena moteris.

Tai, kad globoti vaiką yra nelengva, pripažino ir susitikime dalyvavusi tris savo vaikus užauginusi ir jau antrą globojanti globėja Rasita. Ji, paprašyta pasidalinti patirtimi, sakė net nežinanti, ką išskirti. Kad globoti nėra lengva – akivaizdu, bet, pasak Rasitos, ką gauni matydamas vaiko pokyčius jo akyse, veide, galų gale, elgesyje – neįkainojama.