Šiandien lapės nesibaimina žmonių ir netgi dienos metu lankosi prie gyvenamųjų namų, kur maitinasi maisto atliekomis, o urvus įsigudrino kasti šalia gyvenviečių. Žemosios Panemunės (Kriūkų sen.) gyventojai lapes nuolat mato šmirinėjančias gyvenvietėje ir teigia, kad su atėjūnėmis sugyvena taikiai.

Lapės Žemosios Panemunės gyvenvietėje matomos dažnai. Gyventojai į jas net nekreipia dėmesio. Kol kas rudakailės šiais metais į gyventojų vištas neįsisuko, nes pastarąsias žmonės laiko uždarytas. Tiesa, panemuniečiai sako, kad atėjūnės kartais įsidrąsina ir atėjusios į kiemą iš šuns ar katės bliūdo paėda.

Šio kaimo gyventojas Nerijus Krapavickas pasakojo, kad jau 30 metų gyvena lapių draugijoje, šiemet šalia jo namų esančioje pievoje laputaitė jau atsivedė jauniklių, smalsus kaimo gyventojas net pažiūrėti šeimynos buvo nuėjęs.

„Pas mane į kiemą lapės neina. Man jos gyventi netrukdo, svarbiausia jų neerzinti, tai jos nebus piktos ir neis į namus. Tiesa, anksčiau esu matęs, kaip kaimyno vištą lapė nešėsi. Bet dabar niekas kaime nesiskundžia dėl lapių“, – pasakojo Nerijus.
Pasak Kriūkų seniūnijos sekretorės Anelės Mockaitienės, lapučių Žemojoje Panemunėje nuolat būdavo, nes revuose palanki vieta joms veistis.

„Manau, kad dauguma laukinių gyvūnų tapo jaukesni, anksčiau už kilometro lapę galėjai pamatyti bidzenančią. Kriūkuose taip pat tenka pamatyti vieną kitą rudauodegę, iki mano sodybos dažnai ateina ir stirnaitės“, – pasakojo A. Mockaitienė.

Pasirodo, lapėms patogu gyventi arčiau žmonių: maisto atsargos neišsenkančios, ramybė garantuota, nes apie gyvenvietes medžioklė draudžiama.

Įdomu, ką apie lapes mano atsakingų institucijų darbuotojai. Žemosios Panemunės medžioklės teritorija priklauso Lekėčių medžiotojų klubui. Jos vadovas Ramūnas Keraitis sako, kad lapės tolygiai pasiskirsto – gyvena tiek miškuose, tiek arčiau gyvenviečių esančiuose brūzgynuose ar minėtuose revuose.

„Lapės pripranta prie žmonių, todėl jų nebijo. Čia nieko naujo nematau, tai natūralūs dalykai dedasi gamtoje. Ir ta problema – lapių gausa – yra visoje Lietuvoje. Dabar reikia šerti lapiukus, todėl suaugusios lapės eina maisto ieškoti arčiau gyvenviečių, kur yra žiurkių, katinų, vištų ar maisto atliekų“, – kalbėjo medžiotojas.

Jis patikino, kad jie lapes intensyviai medžiojo, kad išsaugotų zuikių, kurapkų populiaciją. Medžiotojo žodžiais, lapes išmedžioti tai tas pats, kas vandenį iš balos semti: pasėmei, ir vėl išsilygino. R. Keraitis pasakojo, kaip kartu su dukra Austėja panemunėje apžiūrinėjo lapės olą, o tikriausiai išalkęs lapiukas, išlindęs iš olos, drąsiai juodu apžiūrinėjo.

Per praeitą medžioklės sezoną rajone buvo sumedžiotos 336 lapės.

Be to, ant kelių matyti nemažai jų suvažinėtų.

„Pastebėkit, kiek rudenį lapių ant kelių būna suvažinėtų, nes pajuda jaunikliai, jie visko mokosi“, – pridūrė medžiotojas.

Kad lapių apskaita nėra rajone vykdoma, patvirtino ir Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros vadovas Kęstutis Lopeta. Jis teigė, kad apie lapių populiaciją galima spręsti iš sumedžiotų lapių skaičiaus: jei per keletą metų sumedžiojimas mažėja, vadinasi, ir lapių mažėja. Jis teigė, kad gyventojų nusiskundimų dėl išplitusios lapių populiacijos nesulaukia.

„Anksčiau buvo populiarūs lapės kailiai, šiandien kailiukas nebemadingas, tai ir sumedžiojama mažiau“, – svarstė K. Lopeta.

Jis pridūrė, kad dar vienas lapių suaktyvėjimas būna rudenį, kai motinos lapiukus išsiveda iš lizdų ir pradeda mokyti medžioti. K. Lopetos žodžiais, jei lapės nepagauna kiškių, kurapkų ar kitų gyvūnų, tuomet traukia su jaunikliais į vienkiemius, į gyventojų vištides.

„Pasitaiko atvejų, kuomet silpnas gyvūnas neišgali medžioti laukuose ar miške, tuomet apsistoja prie atliekų konteinerių ar gyventojų ūkinių pastatų“, – sakė pareigūnas.  

Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikslino, kad lapių pasiutligės atvejų rajone pastaraisiais metais neužregistruota. Vis dėlto specialistai įspėja žmones būti atsargius ir neprisileisti šių gyvūnų per arti, juolab jų nemaitinti.