Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Seniūnų pasitarime vėl buvo gvildenama vartotojų prisijungimo prie nuotekų tinklų problema. Seniūnai buvo įpareigoti įteikti raginimus gyventojams, kad šie aktyviau jungtųsi prie nutiestų trasų. Pasitarimo metu Lukšių seniūnas Vidas Cikana iškėlė klausimą, ar bus imtasi kokių žingsnių, kad A. Tatarės gyventojai galėtų prisijungti prie nuotekų tinklų, nes vykdant projektą nebuvo įrengti išvadiniai šuliniai.

Ragina jungtis

Pasitarime dalyvavęs UAB „Šakių vandenys“ vadovas Kęstutis Vilkauskas padėkojo seniūnams, kad šie išsiuntė gyventojams priminimus dėl jungimosi prie tinklų, o įmonė sulaukė gyventojų skambučių apie galimybę jungtis. Bendrovės atstovai sulaukė ir seniūnų priekaištų, kad seniūnai tapo ne tik MAATC (Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras), bet ir „Šakių vandenų“ darbuotojai.

„Aš jus suprantu, bet kito kelio nėra, nes jūs arčiausiai žmonių esate. Mes bandėme vartotojams leisti išsimokėtinai jungtis, bet iš paskutinio projekto prisijungusių skaičius tik 45 procentai. Manau, kad iš Aplinkos projektų valdymo agentūros vienokių ar kitokių sankcijų sulauksime, bet dar turime iki rugsėjo 1d. laiko pasitaisyti. Todėl prašau seniūnų neapleisti to darbo ir toliau su gyventojais dirbti“, – kalbėjo K. Vilkauskas.

Susirinkę svarstė, kad socialiai remtiniems gyventojams, kurie negali už darbus užsimokėti, paramą galėtų skirti savivaldybė. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius klausė, kaip galima raginti gyventojus prisijungti prie nuotekų, jei pas juos vanduo atjungtas. Buvo pasiūlyta „Šakių vandenų“ atstovams, savivaldybės Ūkio skyriaus specialistams dar kartą apsilankyti kiekvienoje seniūnijoje, susitikti su gyventojais ir kalbėtis dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų. Pasitarime dalyvavęs Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis priminė, kad panaši problema, kai gyventojai vangiai prisijungia prie nuotekų tinklų, yra ir sodų bendrijose. Sodų gyventojai teigia, kad soduose būna tik vasarą, todėl jungtis prie vandens ir nuotekų tinklų neapsimoka, daržus jie laisto iš tvenkinių, o „Šakių vandenų“ atstovai sako, kad soduose gyventojai kuriasi aktyviai, vyksta statybos ir žmonės gyvena ištisus metus. Jie viliasi, kad ateityje vartotojų padaugės ir čia.

K. Vilkauskas dar pridūrė, kad gyventojų patogumui pradėjo veikti klientų savitarnos sistema, kurioje galima deklaruoti vandens apskaitos prietaisų (skaitiklių) rodmenis ir rasti informaciją, susijusią su vandens suvartojimu bei apmokėjimu už suteiktas paslaugas, gauti elektronines sąskaitas.

Gelbėtų siurbliai

„Ar yra kokia galimybė Lukšiuose A. Tatarės gatvėje gyventojams prie nuotekų tinklų prisijungti? Projektas įgyvendintas, o jungtis gyventojai negali. Manau, kad buvo blogai atlikta projektuotojų ekspertizė, nes pastatai stovi žemiau nei šuliniai. Tai kaip nuotekos į įkalnę tekės?“ – teiravosi Lukšių seniūnas V. Cikana.

Pasak K. Vilkausko, Lukšiuose A. Tatarės gatvėje Centralizuotas nuotekų tinklas nutiestas „Nemuno vidurupio baseino I paketo“ metu (projektas įgyvendintas 2004–2011 m.). Minėtoje A. Tatarės gatvėje buvo pravesta trasa, numatyti nuotekų šuliniai. Prie centralizuotai tvarkomų nuotekų sistemos buvo suteikta galimybė prisijungti 44 A. Tatarės gatvės gyventojams, pasijungė 27.

„Turime pripažinti, kad tuomet buvo toks projektas, kad nebuvo numatyta prie kiekvieno sklypo privesti išvadą. Dabar, įgyvendinant projektą, yra būtina sąlyga, kad būtų gyventojams išvadai privesti. Tie 27 gyventojai tuomet kažkaip prisijungė“, – aiškino įmonės vadovas.

Įmonės specialistai paaiškino, kad gyventojams reikia statyti siurblius, kurie tas nuotekas supumpuotų į centralizuotus tinklus. Statant siurblį, klojamas dvigubai mažesnio diametro vamzdis nei įrengiant savitakę liniją, be to, nereikia kasti gilios tranšėjos vamzdžiui pakloti. Tokį vamzdį gali pasikloti ir pats gyventojas, nereikia žiūrėti nuolydžių ir samdyti specialistų, todėl tai turėtų kažkiek kompensuoti siurblio įsigijimo kaštus. Kas siurblius pirks, įrengs – svarsto ir savivaldybės, ir „Šakių vandenų“ vadovai ir sako, kad ieškos problemos sprendimo būdų.

Šiukštu nesijungs

„Aš jau daug kartų šią problemą kėliau, bet buvo pražiūrėta anksčiau, kai vykdė projektą. Turėtų įmonės vadovai atvažiuoti, susėstume, kviestume gyventojus ir kalbėtume, bet kad savivaldybė numeta viską seniūnams“, – piktinosi Lukšių seniūnas Vidas Cikana.

Pakalbinta A. Tatarės gatvės gyventoja Danutė teigė, kad ji nesijungia prie nuotekų tinklų, nes pats prisijungimas brangiai kainuoja. Moteris pasakojo, kad ji įsirengusi vietinę kanalizacijos duobę, iš kurios nuotekas ištraukia srutovežis.

„Jeigu ir pasijungtume, mums vis tiek reiktų pirkti siurblį, nes į įkalnę nuotekos nebėgs... O kiek už elektrą reikės mokėti!“ – savo požiūrį išsakė pensininkė ir pridūrė, kad problema – piniginėje. Kita moteris bėdojo, kad jai nuo vietinės kanalizacijos duobės iki išvadinio šulinio apie 20 metrų, be to, dar tektų kasti tranšėją per kaimynės sodą, kuri šiukštu to neleistų daryti.

UAB „Šakių vandenys“ specialistai teigia, kad, tiesiant naują trasą, jos gylį padiktavo senosios trasos, todėl taip ir atsitiko, kad gyventojų nuotekų šuliniai liko žemiau.

Įmonės „Šakių vandenys“ atstovai svarsto, kad galbūt pigiau ir ekologiškiau gyventojams atsieitų siurbliai nei nuotekų išgabenimas srutovežiu. Kyla klausimas, ar visi sąžiningi ir kiek nuotekų nuteka tiesiog į Siesartį...