Ketvirtadienį Šakiuose viešėjo Seimo narys, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas, kuris aplankė ne vieną rajono įstaigą, su jų vadovais ir darbuotojais kalbėjosi temomis, kuriomis kartais garsiai nedrįstama kalbėti.

Smurtas šeimose

Pirmasis M. Majausko vizito taškas – Šakių savivaldybė, kurioje Seimo narys susitiko su rajono meru Edgaru Pilypaičiu, savivaldybės Vaiko teisių, Socialinės paramos ir kitų skyrių specialistais. Anot Seimo nario, labai svarbu išvykti iš sostinės ir pasidomėti, kaip problemos sprendžiamos mažesniuose Lietuvos miestuose.

„Yra kelios sritys, kurioms skiriu daugiausiai dėmesio, tarp jų – savižudybių ir smurto prevencija. Yra keli neseniai priimti bei įsigalioję teisės aktai, apie kuriuos labai norėčiau pasikalbėti. Vienas iš jų – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimas. Per visą Lietuvą yra labai daug skirtingų vaiko teisių apsaugos standartų. Vienur leidžia vaikus truputėlį pamušt, kitur leidžia tėveliams truputėlį pagerti ar neprižiūrėti vaikų. Kitose savivaldybėse tai daroma labiau formaliai – pasižiūrima tik į tai, kas parašyta juodu ant balto, tačiau trūksta žmogiško supratimo. Šakiai tvarkosi neblogai, tačiau yra savivaldybių, kuriose situacija yra labai sudėtinga. Visi žinome, kas vyko Kėdainiuose, vaiko teisės savo darbą darė gana aplaidžiai“, – atvirai kalbėjo M. Majauskas.

Po tragedijos, kai buvo užmuštas keturmetis Matukas, buvo nuspręsta centralizuoti vaiko teisių priežiūros tarnybas. Anot Seimo nario, priėmus šį teisės aktą Vaiko teisių apsaugos skyriai kaip dirbo, taip ir dirba, tačiau prie jų bus prijungta 150 naujų darbuotojų, o skyrių pavaldumas priklausys Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Viliamasi, jog metų laiko užteks, kad šie skyriai imtų dirbti pagal pakeistą tvarką.

Prakalbus apie smurtą prieš vaikus, M. Majauskas pasakojo, kad praėjo tie laikai, kai beržinė košė buvo norma. Seimo narys yra įsitikinęs, kad vaikus laimingus ir atsakingus galima užauginti jų nemušant.

„Didelė dalis tėvų vaikams fizines bausmes taiko ne iš blogos valios, o todėl, kad dar neturi pakankamai informacijos, kaip kitaip juos galėtų auginti. Neretai smurtas yra tarsi užsisukančio rato dalis. Mušti vaikai vėliau smurtauja mokykloje vieni prieš kitus, užaugę smurtauja šeimoje, vėliau jų vaikai mato tą smurtą. Ir visa tai tęsiasi“, – komentavo M. Majauskas.

Seimo narys įsitikinęs, kad reikia užkardyti smurto atvejus, nes didelė jų dalis pasikartoja vėl ir vėl, ypač – smurto prieš moteris. Tačiau kaip viskas vyksta? M. Majauskas kalbėjo, kad į tokį atvejį, kai vyras pakelia ranką prieš savo žmoną, sureagavę policijos pareigūnai jį išveža į areštinę, tačiau, praėjus vienai ar dviem dienoms, jis paleidžiamas į laisvę. O taip neturėtų būti.

„Inicijavome pataisas ir nuo rugpjūčio mėnesio absoliučiai visais atvejais smurtautojai privalomai turės gyventi atskirai, kol baigsis ikiteisminis tyrimas, kad moteriai būtų pakankamai laiko apsispręsti, kaip ji norėtų gyventi toliau“, – kalbėjo M. Majauskas.

Kita vertus, moterys smurtą labai neretai toleruoja dėl savo vaikų, mat dažna alternatyva: arba gyvenimas kad ir su smurtaujančiu vyru, arba gyvenimas skurde. Statistikos duomenimis, 50 proc. vienišų šeimų, dažniausiai motina su vienu ar keliais vaikais, gyvena skurdo rizikoje. Todėl dažnai moterys su smurtu paprasčiausiai susitaiko.

Kaip minėjo Seimo narys, planuojama, kad pašalpa vienišai šeimai didės, nes dabar tesiekia 57 eurus, tokia suma buvo nustatyta prieš 10 metų. Lenkijoje vaikams, neturintiems vieno iš tėvų, išlaikymo išmoka didesnė trimis, Latvijoje – dviem kartais nei Lietuvoje.

„Žinoma, pasitaiko daug kurioziškų situacijų, kai moterys pačios atvyksta į policijos komisariatą ir prašo policijos pareigūnų, kad paleistų už grotų pasodintą vyrą, nes reikia grėbti šieną ar atlikti kitus darbus“, – pasakojo Seimo narys.

Patyčias – rauti su šaknimis

Be kita ko, patyčios yra dar viena sunki, giliai įsišaknijusi mūsų visuomenėje problema, su kuria kovoti neretai būna ypač sunku. M. Majauskas kalbėjo, jog privaloma vaikus nuo pat mažens stengtis apsaugoti, dirbti, kad jie augtų nuo patyčių laisvoje aplinkoje.

„Labai svarbu patyčias rauti su šaknimis ir mokėti tai daryti. Turiu aštuonerių ir vienuolikos metų dukras, vedu jas į mokyklą ir matau, kaip mokytojai bando spręsti patyčių problemas. Deja, labai dažnai jas sprendžia netinkamai. Jeigu įvyksta konfliktas, po jo pastato auką ir agresorių vieną prieš kitą ir liepia jiems susitaikyti. Kai auka yra pažeista, patyrusi smurtą, yra silpnesnė, dar yra verčiama prieš visus atsistoti ir susitaikyti su agresoriumi. Su tais dviem žmonėm reikia dirbti atskirai“, – pastebėjo Seimo narys.

Vėliau M. Majauskas vyko į Šakių ligoninę, kurioje susitiko su vyr. gydytoju Algirdu Klimaičiu. Seimo narys norėjo sužinoti, ar daug į ligoninę patenka vaikų, paauglių, kurie būna patyrę smurtą ar pakėlę ranką prieš save, ir kaip tokiu atveju ligoninėje elgiamasi. M. Majauskas teiravosi, ar specialistai geba atpažinti, ar vaikas nuo kažkur nukrito, ar jį kažkas nustūmė ir panašiai. A. Klimaitis atsakė, kad nors ir ne visada pavyksta, nes aplinkybės nuo ligoninės personalo kartais slepiamos, tačiau stengiamasi atpažinti tokius atvejus.

„Mes gana glaudžiai bendradarbiaujame su vaiko teisėmis ir laukiame, kada jie pajėgs dirbti visą parą. Nes dabar, jei tai naktis arba savaitgalis, mūsų pagrindiniai bendravimo partneriai tampa policijos pareigūnai. Verta pasidžiaugti, kad jie reaguoja gana operatyviai, bet jiems juk irgi yra priskirta daug funkcijų, tad apsidirbti sunku. Jeigu pas mus patenka žmogus, kuriam pakrikusi psichika, specializuoto skyriaus ligoninėje neturime, o artimiausias partneris – Kauno rajone esanti Marių ligoninė“, – komentavo A. Klimaitis.

M. Majauskui buvo įdomu, kaip elgiamasi, jeigu į ligoninę patenka jaunuolis su, pavyzdžiui, perpjautu riešu. Vyr. gydytojas pasakojo, kad tokiu atveju yra iškviečiamas chirurgas, kuris susiuva žaizdą, ligonio sveikata somatiškai stabilizuojama. Seimo narys teiravosi, ar ligoninėje yra psichikos sveikatos specialistas, kuris galėtų įvertinti situaciją ir tęstinę suicidinę riziką, tačiau ligoninėje psichiatro nėra. Kita vertus, ligoninė bendradarbiauja su gretimai esančia UAB „Šakių psichikos sveikatos centras“, tad prireikus atvyksta šios įstaigos psichiatras.

Seimo narys, lydimas A. Klimaičio, apžiūrėjo Priėmimo ir skubios pagalbos, Vaikų ligų, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius.

Ligoninėje Seimo nario vizitas po Šakius nesibaigė, vėliau jis apsilankė Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centre ir jau minėtame Šakių psichikos sveikatos centre, taip pat susitiko su VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centro vadove Jūrate Arštikaitiene. Tiesa, šiuo vizitu ir apskritai Vaikų dienos centro veikla M. Majauskas liko sužavėtas, vildamasis, kad nevyriausybinių organizacijų ne tik Lietuvos, bet ir mūsų rajono mastu tik daugės.