Nors ir valstybės politika linksta, kad beglobiai vaikai augtų ne instituciniuose globos namuose, bet šeimose, tačiau reali rajono situacija tokia, kad globėjų trūksta – šeimos irgi neskuba globoti svetimus vaikus. Neseniai rajone buvo susidariusi absurdiška situacija:  „atliko“ vaikas ir kelias dienas administracijai reikėjo sukti galvą, kur jį apgyvendinti – niekas nenorėjo, niekam nereikėjo. Norėdama keisti šią situaciją iniciatyvos ėmėsi savivaldybės administracija, pirmadienį suorganizavusi pirmąjį susitikimą globos tema.

Renginio iniciatoriai pasirengę tai daryti toliau, vykti į atskiras seniūnijas ir raginti žmones tapti globėjais.

Jau prieš porą savaičių renginio „Tapk pasaka prieš miegą“ iniciatorė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė kalbėjo, kad savivaldybėje susiklostė situacija, kai „atliko“ vaikas. Skamba absurdiškai, bet maždaug dešimties metų berniuką dėl prastos sveikatos atsisakė globoti močiutė, į globos įstaigą jis nebuvo priimtas. Tad kur vaiką apgyvendinti? Be to, jis dar ir su tam tikrais specialiaisiais poreikiais. Pasak I. Šeflerienės, tiek ją, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Rūtą Lebedžinskienę vaiko klausimas, kodėl jis niekam nereikalingas, varė į neviltį. Galiausiai situacija buvo išspręsta, vaikas laikinai apgyvendintas pas globėją, numatyti ir tolimesni problemos sprendimo būdai, tačiau situacija išryškino didžiulę globėjų trūkumo problemą.

„Norėjau tą vaiką pasiimti ir vežtis pas save į namus, bet negaliu, nes nesu baigusi specialių kursų“, – pripažino administracijos direktoriaus pavaduotoja.

 „Jei dabar atsirastų dar vienas vaikas, mes jo neturėtume, kur dėti“, – pripažino I. Šeflerienė, pati sau viešai iškėlusi klausimą, o ką aš padariau, kad situacija keistųsi.

Skatina tapti globėjais

Tad jos inicijuotu renginiu, į kurį kviesta šūkiu „Tapk pasaka prieš miegą“, ir siekta skatinti žmones tapti globėjais, transliuoti žinutę, jog savivaldybės administracija palaiko bei remia siekį, kad vaikas augtų šeimoje. Į pirmąjį renginį atvyko kai kurie seniūnai, savivaldybės administracijos darbuotojai, keletas tarybos narių, keli nevyriausybininkai. Lyginant, kiek anksčiau panašaus pobūdžio renginiai sutraukdavo interesantų, šįkart jų buvo tikrai daug. Tokius susitikimus planuojama rengti atskirose seniūnijose – iškart po renginio sulaukta dviejų seniūnų prašymų atvykti ir informuoti, istorijas pasakoti vietos gyventojams.

„Reikia išsklaidyti mitus, kad globėjais tapti yra sudėtingas procesas. Taip nėra“, – sakė Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) mokymus vedanti Kristina Vilytė.

Ji kartu su kita mokymus globėjams vedančia specialiste Brigita Valatkaityte parodė Inesos Kurklietytės filmą „Būti mylimam“, kuriame pasakojama apie prieraišumą, atsirandantį ankstyvoje kūdikystėje ir lemiantį visą tolesnę emocinę ir fizinę žmogaus raidą. Filmu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tėvų globos netekusius vaikus, priminti, kad daugelis iš mūsų gali padaryti nepaprastą dalyką – pasirūpinti jais, priimti juos į savo šeimą ir namus.

„Nežinau, kelintą kartą žiūriu, bet vis vien labai paliečia“, – pripažino B. Valaitkaitytė.

O ar gali būti kitaip, kai gyvais pavyzdžiais pasakojama apie augimą instituciniuose namuose, kai iš ekrano žvelgia prislopinti, liūdni ir niūrūs mažylių žvilgsniai, o pilname kambaryje lovyčių jie guli vieni, verkia ir jų neapglėbia mylinčios mamos rankos, nepriglaudžia prie krūtinės ir nenuramina. Nurimsta patys... sūpuodami patys save, žįsdami pirštą ir viltingai žvelgdami į tolį. Jie auga, bet taip pat auga nepasitikėjimas supančiu pasauliu, žmonėmis. Specialistai tikina: šių vaikų žema savivertė, jie linkę į agresiją.

Gražūs pavyzdžiai – šalia

Tokia realybė, bet yra ir gražių pavyzdžių, kilnių siekių. Štai I. Šeflerienė pripažįsta – ji jau anksčiau mąstė, kad galėtų nors ir laikinai priglausti be tėvų globos likusį nepilnametį, tačiau moteris nusprendė ryžtis baigti kursus ir tapti nors ir laikinąja globėja. Mat viliasi, galbūt geri pavyzdžiai užkrės. O tų pavyzdžių yra ne vienas ir jie šalia mūsų: globotinę į studijas yra išleidusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, mergaitę užauginusi ir jau antro anūko laukia tarybos narė Dinara Gudaitienė, prakalbusi, kad ir dabar yra pasiryžusi priglausti paauglį ir su ašaromis prisiminusi globotinės atėjimą į šeimą. Ir praėjus nemažai laiko, kaip sakė ji, tai ypač jautru, skausminga. Jau antrą vaiką globoja administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus šeima, savo patirtimi apie auginamas sesutes dalijosi ir Meno mokyklos mokytoja Aušra Butkauskaitė-Sederevičienė. Ir nė vienas iš jų nepasakė, kad augina svetimą vaiką. Jie jau jų, tapę jų šeimų nariais. Moterys pasakojo, kaip vaikai jų šeimose keitėsi ir kaip pradėjusios švytėti akys džiugina bei neleidžia abejoti, kad pasielgta teisingai. Tad jos ragina visus nebūti abejingus, drąsina beglobiams vaikams atverti namų duris. Jos retoriškai teiravosi, ar normalu, kad mažas vaikas iš sielvarto tiesiog graužia medinės lovytės kraštą, užmiega tik baksnodamas galvą į sieną ir panašūs atvejai.

„Važiuosime, pasakosime, dalinsimės patirtimi, kiek reikės, tik globokite“, – sakė moterys, norėdamos ir kitus paraginti savo pavyzdžiais.

Mokymai neįpareigoja

Renginio metu buvo pateikta informacija apie globos formas, apie galimybes gauti pagalbą globėjams, apie mokymus ir finansinę pagalbą. Jei yra minčių tapti globėjais, pirmiausiai reikėtų ateiti į savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. Tiesiog užpildyti prašymą, o paskui išklausyti specialius GIMK kursus. Specialistai ramina, kad kursų išklausymas nieko neįpareigoja, tad nereikėtų baimintis, kad jeigu pradėjai juos lankyti, tu būtinai turėsi tapti globėju. Galbūt, kaip sako K. Vilytė, būtent čia gausi atsakymą, ar tikrai nori žengti šį žingsnį, o gal kaip tik suprasi, kad tai ne tau. Bet niekada negali žinoti, ar priglausti nereikės tavo artimo žmogaus vaiką, gal giminaitį, tad GIMK mokymai iš anksto atvertų duris tai padaryti.

Sausio 1 d. rajone buvo 161 socialinės rizikos šeima, jose auga 370 vaikų. Dar 80–90 auga probleminėse, stebimose šeimose. Globojamų vaikų skaičius rajone siekia 160, per metus buvo suteiktos 42 naujos globos, šeimose globa nustatyta 16 vaikų. Dažniausiai vaikus globoti imasi giminaičiai bei artimieji. Pasak I. Šeflerienės, šiuo metu globos namuose auga 34 mūsų rajono vaikai, didžioji dalis iš Kauno rajono.

„Gerbiami seniūnai, suprantu, kad negreideriuoti keliai labai svarbu, bet čia irgi labai svarbu. Ir jeigu mes visi nesusiimsime, tai nieko nebus“, – tikino I. Šeflerienė, raginusi tapti ne tik pasaka prieš miegą, bet ir pasaka su laiminga pabaiga beglobių vaikų gyvenimuose.