Nors rajono valdžia nuolat akcentuoja, kad be tėvų priežiūros likę vaikai turėtų augti ne valdiškose globos įstaigose, o šeimose, skatina tapti globėjais, pasirodo, šia tema nesusikalba už tai atsakingi savivaldybės administracijos skyriai. Apskritai daugelis tarybos narių kėlė klausimą, kodėl rajone, nors šiuo klausimu dirba dvi specialistės, parengiama mažai globėjų, o net jeigu globėjai paruošti, kaip paaiškėjo, vaikai pas juos nepatenka.

Per mažai globėjų

Į Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdį pakviestos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės buvo konkrečiai klausiama, ar ji, kaip skyriaus vedėja, metinėje užduotyje Socialinių paslaugų centrui, kuris rengia globėjus bei veda jiems mokymus, yra numačiusi konkretų skaičių globėjų, kurie turėtų būti parengti, pavyzdžiui, per metus. Tiksliau, ši užduotis kaip siekiamybė turėtų būti keliama įstaigos vadovei. Vedėja patikino, kad ne, tiesiog nuostatuose numatyta, kad centras šia veiklą vykdo.

„Tai blogai. Turi būti aiškūs rodikliai. Pavyzdžiui, paruošė 10 globėjų – puikus įstaigos vadovo įvertinimas, šešis – geras, visais kitais atvejais – į žemiausią rezultatą, ir reikaliukai bus išspręsti. Visiems vadovams turi būti aiškūs kriterijai, už ką jie atsako, ką turi įvykdyti, ir tada aišku, o ne tai, kad graži negraži, myli nemyli“, – patarimų negailėjo Aušrelė Pukinskienė.

Ne tik ji negalėjo suprasti, kodėl, kai centre globėjus ruošia ir tam skirti du etatai, per 2017m. buvo parengti tik šeši globėjai, beje, pusė iš jų mokymus lankė dėl artimųjų be globos likusių vaikų.

„Vadinasi, papildomai faktiškai išvis nerasta globėjų“, – konstatavo posėdžio dalyviai.

Vaidas Balčiūnas samprotavo: jei globėjų paruošiama mažai ar nėra ką ruošti, tai gal ir dviejų etatų Socialinių paslaugų centre nereikia. Beje, šiuo metu kaip tik renkama nauja globėjų grupė ir jau šio mėnesio pabaigoje bus pradėti mokymai.  

Kodėl neveža vaikų?

Tarybos posėdžio metu į tribūną iškviesta bei į klausimus atsakinėjo ir Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė. Ji paaiškino, kad pačios globėjos kelia klausimą, kodėl joms neatveža vaikų.

„Esame parengę vieną budintį globėją, vieną laikiną. Paskutinėmis žiniomis, buvo visos ataskaitos ir išvados, kad nuo rugpjūčio mėnesio priima. Jos pačios kelia klausimą, kodėl neatveža vaikų. Budintis globėjas gali paimti po tris vaikus, bet spalio pabaigoje gavome tik vieną vaiką. Kodėl tik spalio pabaigoj?.. Lekėčiuose turėjo dvi mergaites, o dabar globėja be vaikų. Tai kodėl nenuveža?“ –retorinius klausimus kėlė pati V. Bielskienė.

Dinara Gudaitienė niekaip negalėjo suprasti, kodėl, jei dar globėjų ir paruošiama, mūsų rajono vaikai auga ne pas globėjus, o valdiškuose namuose. Socialinių paslaugų centro direktorė aiškino, kad jos vadovaujama įstaiga tik perduoda išvadas, o toliau darbą turi vykdyti Rūtos Lebedžinskienės vadovaujamas Vaiko teisių apsaugos skyrius, situaciją žino ir Socialinės paramos skyrius, tačiau šie du skyriai nelabai komunikuoja tarpusavy. O jei ir komunikuoja, toks rezultatas tarybos nariams nesuprantamas.

„Mano pavaduotoja ir taip dirba darbą, kuris jai nepriklauso, nes tiek skyrių vedėjas, tiek centrą reikia judinti. Tai vieni, tai kiti sako, kad ar tas, ar tas nepriklauso“, – nuomonę išsakė administracijos direktorius Dainius Grincevičius.

Pati administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė puse lūpų prasitarė, kad esmė, jog nėra ne tik rezultato, bet Vaiko teisių apsaugos skyrius esą nelabai ir problemą tame mato. Žinią apie galimybę globoti vaikus irgi transliuoja gana siaurokai. Tiesa, kadangi klausimai kelti tvirtinant V. Bielskienės ataskaitą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos nuomonės dėl tokios situacijos klausta nebuvo.

„Gerai, Vaiko teisių skyrius atsakingas, bet Socialinių paslaugų centrui užduotis formuojate jūs“, – į L. Pocevičiūtę kreipėsi A. Pukinskienė.

I. Haase ragino nesikratyti atsakomybės ir Socialinių paslaugų centrui bei patarė į situaciją pažiūrėti ne tik formaliai. V. Bielskienė sakė, kad vaikų apgyvendinimas šeimose – Vaiko teisių apsaugos skyriaus prerogatyva.

Rezultato nėra

Tad kol vieni kitiems baksnoja, kas už ką atsakingas ir kas kam priklauso, kaip informavo administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė, šiuo metu Vaikų globos namuose auga 33 mūsų rajono vaikai. Per praėjusius metus iš Vaikų globos namų į šeimą nebuvo paimtas nė vienas vaikas.

„Neturime rezultato, vaikai neįvaikinami, šeimose neglobojami“, – kartojo D. Gudaitienė.

Vicemeras Bernardinas Petras Vainius taip pat kalbėjo, kad situacija gana absurdiška, o globos įstaigai už be tėvų priežiūros likusius vaikus mokami beprotiški pinigai. Pasak L. Pocevičiūtės, vieno vaiko globos kaina įstaigoje yra apie 770 eurų, jei vaikas su negalia – suma dar didesnė, o šeimoje globojamam vaikui tenka apie 400 eurų.

Klausimai vadovei

Tarybos nariai, tvirtindami Socialinių paslaugų centro vadovės ataskaitą, svarstė, kodėl, lyginant įstaigą įsikūrimo pradžioje ir dabar, paslaugų skaičius faktiškai neišaugo, o etatų padaugėjo. V. Bielskienė atsakė, kad pagal turimus etatus ir resursus paslaugų atlieka tiek, kiek gali, ir žmonės tuo džiaugiasi. Meras Edgaras Pilypaitis teiravosi direktorės ir dėl įvestų „Sodros“ grindų.

„Pateikėte informaciją, kiek reikės pinigų dėl „Sodros“ grindų įvedimo, bet ar neatrodo, kad būtent įstaigos vadovas ir turėtų susidėlioti taip, kad steigėjui nereikėtų sukti galvos dėl papildomų pinigų. 12–13 tūkst. eurų –  nemaži pinigai, o įstaigoje teikiamų paslaugų kiekis nedaugėja“, – sakė rajono vadovas.

Direktorė pripažino, kad „Sodros“ grindų klausimas gana skausmingas, tačiau įstaiga turi užtikrinti paslaugas tiems, kam jų reikia, ir negali jų nutraukti. Jei ir sumažintų etatų, nes kai žmogus miršta, paslaugų jau nereikia, tai neaišku, ar po mėnesio vėl neatsirastų poreikis. Beje, jei socialinis darbuotojas važiuotų iš Šakių ir paslaugas teiktų kaimiškose vietovėse, turėtų būti kompensuojamos kelionės išlaidos ir pan., tad kaina tik išaugtų.

Dviem susilaikius, šešiolikai balsavus už, V. Bielskienės praėjusių metų veiklos ataskaitai buvo pritarta.