Ar bus naudinga nauja prevencinė programa?

ntakd
Nuotr. Ankstyvosios intervencijos programą pristatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Simona Bieliūnė (kairėje) ir Renata Šarkanė.


Asta GVILDIENĖ

Vasario 8 d. rajono savivaldybės salėje gausus būrys rajono švietimo įstaigų vadovų, Šakių visuomenės sveikatos biuro, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovai bei kiti specialistai susitiko su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiomis specialistėmis Simona Bieliūne ir Renata Šarkane. Jos pristatė Ankstyvosios intervencijos programą.

Ši programa skirta jauniems asmenims, kurie eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką). Pasak R. Šarkanės, tai nėra naujovė – 1998 m. Vokietijoje, norint sustabdyti tarp jaunų asmenų augantį kanapių vartojimą, buvo sukurta ankstyvosios intervencijos programa „FreD goes net“.

„Sėkmingai įgyvendinus šią programą, ji buvo perkelta į tarptautinę erdvę – vokiečiai pasidalijo savo gerąja patirtimi ir pakvietė į šį projektą 17 Europos šalių, – pristatė vyriausioji specialistė. – Iš 946 programos dalyvių ją baigė 901. Net 60 proc. iš jų teigė ateityje nevartosiantys jokių psichoaktyviųjų medžiagų.“

S. Bieliūnės manymu, naivu tikėtis, kad pakeisime visų projekte dalyvavusių žmonių elgesį, tad pagrindinis tikslas – sukelti abejonių, ar tai, ką tu žinai, iš tikrųjų yra tiesa, ir padėti pakeisti požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, psichologines bei socialines pasekmes, kurios skaudžios ne tik žmogui, jo šeimai, bet ir visai visuomenei. Taip pat didele našta tampa priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų gydymas, reabilitacija, jų integracija į visuomenę. Tad siekiant užkirsti kelią priklausomybės ligos atsiradimui labai aktualu teikti ankstyvosios intervencijos paslaugas, kurios būtų lengvai prieinamos jauniems žmonėms, linkusiems vartoti alkoholį ar narkotikus.

Pasak R. Šarkanės, Lietuva šiame projekte dalyvauja kaip asocijuota partnerė, todėl gavo leidimą naudotis metodine medžiaga, kuri buvo išversta ir pritaikyta mūsų kraštui. Nuo 2012 m. pradėti vykdyti pirmieji specialistų mokymai. Programa skirta jauniems eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems alkoholį ar narkotikus asmenims nuo 14 iki 21 metų, bet kai dar nėra išreikštų priklausomybės požymių.

Programa susideda iš pradinio pokalbio, aštuonių valandų praktinių užsiėmimų ir darbo grupėse bei baigiamojo pokalbio, kurio metu mokytojas įteikia pažymėjimą kaip įrodymą, kad jaunuolis sėkmingai baigė programą. Programoje galima dalyvauti savanoriškai arba įpareigojant, padarius administracinį nusižengimą, nukreipus Vaikų gerovės komisijai ar teisėsaugos atstovams.

Rezultato sustiprinimui į šį procesą galėtų būti įtraukti ir jaunuolių tėvai, kurie būtų pakviesti į pradinį pokalbį ir būtų informuoti apie programos tikslus. Tai jauniems asmenims galbūt suteiktų didesnę motyvaciją dalyvauti programoje.

R. Šarkanės teigimu, dokumentuose, kurie reglamentuoja programos įgyvendinimą, mokykla tiesiogiai nėra įtraukta, tačiau jos vaidmuo labai svarbus prevencinių, tarp jų ir Ankstyvosios intervencinės programos, įgyvendinime. Programą vykdantis Visuomenės sveikatos biuras kartu su Pedagogine-psichologine tarnyba gali suteikti didelę pagalbą moksleiviams, kurie reguliariai vartoja alkoholį ar narkotikus. Mokyklų socialiniai pedagogai ar klasių auklėtojai gali tapti ryšiu tarp mokinių, jų tėvų ir programą įgyvendinančių specialistų, pranešdami apie programą kuo didesniam bendruomenės ratui.

Visose savivaldybėse Visuomenės sveikatos biurai dirbs vieno langelio principu ir registruos į grupes po 6–12 asmenų tiek programoje įpareigotus dalyvauti jaunuolius, tiek tuos, kurie patys pareikš norą.

Vesti mokymus turi teisę tik tie Visuomenės sveikatos biurų ir Pedagoginių-psichologinių tarnybų specialistai, kurie yra baigę specialius Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento organizuojamus mokymus.

Kaip informavo Šakių visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas, mūsų rajono savivaldybėje ši programa dar nestartavo, jai reikia pasirengti, paruošti specialistus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.