Nuo liepos 1-osios pokyčių vėjai pūstelėjo socialinėn pusėn – keitėsi kai kurių rajono socialinių darbuotojų darbdavys, be to, visi Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse esantys Vaiko teisių apsaugos skyriai tapo pavaldūs centrinei vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Tačiau tai nereiškia, kad rajone sumažėja atsakomybės ar darbo. Priešingai – reikia sukurti sistemą, kuri veiktų ir būtų užtikrintas tiek vaiko saugumas, tiek šeimų gerovė.

 

Dar praėjusio mėnesio pabaigoje posėdžiavusi savivaldybės taryba pritarė, kad nuo liepos 1 d. keičiasi socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis darbdavys ir šios pareigybės perkeliamos į Šakių socialinių paslaugų centrą (iki šiol priklausė seniūnijoms). Tiesa, keitėsi ir darbuotojų pavadinimas, mat nuo šiol nelieka sąvokos „su rizikos šeimomis“, o yra tiesiog „darbuotojai su šeimomis“. Tad 18 pareigybių perkeltos į Socialinių paslaugų centrą, centrui nustatytas ir didesnis leistinas pareigybių skaičius, nes šie etatai pridėti prie jau esamų (dabar didžiausias leistinas pareigybių skaičius 66,38). Tad nuo šio mėnesio pradžios būtent Socialinių paslaugų centras koordinuos socialinių paslaugų teikimo šeimai funkciją, vykdys atvejo vadybą.

Būtent atvejo vadybininkai yra naujas dalykas. Pasak seniūnų pasitarime dalyvavusios tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Aušros Pavydienės, iš principo viskas lieka tas pats, prisideda daugiau vadybos. Socialinių paslaugų centre atsiranda trys atvejo vadybininkai, kurių pirmasis darbas – iš naujo pervertinti 141 šeimos poreikius (buvusios rizikos šeimos). Nors kol kas nemažai klausimų kyla ir patiems socialiniams darbuotojams, neaiškumų turi ir seniūnai, tačiau administracijos direktorius Dainius Grincevičius ramino, kad ne administracija šiuos pokyčius sugalvojo, o visa tai nuleista iš viršaus.

„Visi bendrom pastangom privalom sukurti, kad sistema veiktų“, – pasitarimo metu kalbėjo jis.

Lukšių seniūnas Vidas Cikana svarstė, kad galbūt mažiau galvos skausmo bus seniūnams, jis vylėsi, kad naujoji tvarka pasiteisins.

A. Pavydienė seniūnams išdalino informaciją, tiksliau, surinktą medžiagą iš įstatymų, už ką atsakingos seniūnijos, ir pabrėžė: kad ir kokie pokyčiai numatyti, tačiau vaiko teisės turi būti ginamos, o šeimų problemos sprendžiamos. Todėl ji ragino ir seniūnus: jei šie matys poreikį, visuomet kreiptis į Socialinių paslaugų centrą, kuris privalės „suvadybinti“ kiekvieną atvejį ir žiūrėti konkrečiai, kokiai šeimai kokių paslaugų reikia. Neišvengiamas bus ir paties centro glaudus bendradarbiavimas bei bendravimas su seniūnijomis, nes būtent jos yra arčiausiai žmogaus ir žino realią padėtį.

Tiesa, pačių darbuotojų darbo vieta nesikeis – jie kaip dirbo, taip ir dirbs seniūnijoje. Tik kai kuriems socialiniams darbuotojams teks dirbti papildomose seniūnijose, pavyzdžiui, daliai Gelgaudiškio, Barzdų, Slavikų, Kidulių, Sudargo bei Plokščių socialinio darbo organizatorių ar socialinių darbuotojų darbui su šeimomis, tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė yra ne kartą pabrėžusi, kad puikiai žino darbo krūvius ir esą nerimauti nėra ko.

Visgi tam, kad Šakių socialinių paslaugų centras koordinuotų minėtas paslaugas, nepritarė Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė. Ji buvo įsitikinusi, kad šios paslaugos turėjo pereiti ne Socialinių paslaugų centro, bet Šakių vaikų dienos centro žinion (viešoji įstaiga „Gelbėkit vaikus“). Būtent ši įstaiga vykdo europinėmis lėšomis finansuojamą Bendruomeninių šeimos namų projektą, nuo vasario 1 d. vykdo sutartinius įsipareigojimus pagal savivaldybės administracijos organizuotą konkursą „Socialinės rizikos šeimų koordinavimo centro paslaugų teikimas“. Tad L. Pocevičiūtė įsitikinusi, kad ir toliau ši veikla turėtų būti koordinuojama Vaikų dienos centro.

„Visų šeimų paslaugų koordinavimas turi būti vienose rankose tam, kad jos gautų kuo skubesnę reikalingą, atitinkančią jų poreikius pagalbą. Įstaiga pajėgi teikti socialines paslaugas rajono šeimoms, vykdyti atvejo vadybos funkcijas, koordinuoti atvejo vadybos procesus“, – gynė Jūratės Arštikaitienės vadovaujamą įstaigą L. Pocevičiūtė.

Ji raštu priminė ir tai, kad Šakių vaikų dienos centro teikiamų paslaugų veiklai (teikti socialinės rizikos šeimų koordinavimo paslaugas) savivaldybės taryba yra pritarusi ir balandį patvirtintame rajono Socialinių paslaugų plane.

Tačiau savivaldybės administracijos pozicija kitokia. Meras Edgaras Pilypaitis komitetų posėdžių metu argumentavo, kad situacija išanalizuota ir ieškoma geriausio sprendimo.

„Galbūt nevyriausybinis sektorius ir geriau padarytų, bet kas tokiu atveju atsakys už turtą?“ – retorinius klausimus kėlė rajono vadovas, pabrėžęs, kad viešajai įstaigai turto savivaldybė ir negalėtų perduoti, bei ragino neatsižvelgti į kitokią L. Pocevičiūtės nuomonę.

Beje, mero pavaduotojas Bernardinas Petras Vainius nepabijojo įvardyti ir kitos šios situacijos pusės.

„Anokia čia naujiena. Nesusikalba skyrius su centru“, – konstatavo vicemeras.

Esą, jei centrui vadovautų ne Vilma Bielskienė, gal jis ir tiktų Socialinės paramos skyriui, tačiau kadangi vadovė yra ta, kuri yra, keltas klausimas, ar neįtikimas nėra asmenybių, bet ne veiklos koordinavimo klausimas.

Kalbant apie Vaiko teisių apsaugos pertvarką galima paminėti, kad savivaldybėms lieka socialinė dalis, išeidamas skyrius išsinešė teisinę, tad dėl to reikalingi ir minėti pokyčiai. Pagal apskritis dabar veikia 12 teritorinių skyrių: 10 pagal apskritis su jiems pavaldžiais padaliniais tai apskričiai priklausančiose savivaldybėse bei Vilniaus ir Kauno miesto su jiems priklausančiais poskyriais.