Pažadėjo tai, ko neišpildys

poceviciute minejimas
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Šio mėnesio rajono seniūnų pasitarime dalyvavo dabar jau buvusi savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė. Ji priminė seniūnams apie seniūnijose esančių komisijų paskirtį, asmens duomenų apsaugos subtilybes, tačiau nė žodeliu neužsiminė, kad pati baigs savo kaip vedėjos ilgametę karjerą. Seniūnai vedėjai išreiškė glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį.

Sudargo ir Slavikų seniūnijų seniūnė Rita Grigaitienė sako, jog seniūnai turėtų bent kartą per ketvirtį  susitikti su Šakių socialinių paslaugų centro specialistas, Socialinės paramos skyriaus darbuotojais tam, kad kartu su socialiniais darbuotojais, specialistais aptartų seniūnijoms aktualius klausimus. Mat nuo to laiko, kai socialiniai darbuotojai iš seniūnijų yra perkelti į Šakių socialinių paslaugų centrą, seniūnams tapo sudėtinga suprasti, kaip vienu ar kitu atveju elgtis su socialiai labiau pažeidžiamais seniūnijų gyventojais – kas turi reaguoti į tam tikras situacijas ir kas už ką yra atsakingas.

„Tokiam susirinkime tiek mums, seniūnams, tiek socialiniams darbuotojams bus poreikis išsikalbėti ir aptarti aktualius klausimus, nes problemų yra visur, o dabar tai džiaugiamės, kad viskas gerai, kol gerai, bet kas atsakingas bus tada, kai kas nors atsitiks...“ – išreiškė ne tik jos vienos nuomonę Rita Grigaitienė.

Seniūnei pritarė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius, sakydamas, jog už socialinę sritį, joje esančias problemas turi būti atsakingi ne seniūnai, o socialiniai darbuotojai, Socialinės paramos skyriaus specialistai. Anot administracijos direktoriaus, negali būti taip, kad rajono institucijos dirba kas sau – tarp jų turi būti ryšys ir reikia keistis informacija. Seniūnai sako, kad dabar tarp jų ir socialines paslaugas seniūnijose teikiančių specialistų nėra tokio ryšio, koks buvo anksčiau.

L. Pocevičiūtė atsakė, kad tokį susitikimą suorganizuos, jeigu seniūnai mato tam poreikį, nors pati puikiai žinojo, kad tą susitikimą teks organizuoti jau kažkam kitam...

Dabar jau buvusi Socialinės paramos skyriaus vedėja priminė seniūnams, kad šie seniūnijose turi Paramos teikimo komisijas, kurios yra įgaliotos seniūnijose svarstyti ne tik piniginės paramos teikimo, bet ir kitus klausimus – ar tai būtų probleminės, ar konfliktinės situacijos. Priminimas apie Paramos teikimo komisijos paskirtį buvo neatsitiktinis – visai neseniai Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis, kilus konfliktui tarp gyventojų, nukreipė juos pas atitinkamas socialines paslaugas teikiančias darbuotojas, sakydamas, kad nėra seniūnijai pavaldaus socialinio darbuotojo,  todėl seniūnija yra „neįgali kažką padėti sprendžiant asmeninius žmonių nesutarimų klausimus“.

Taip pat vedėja seniūnams priminė, kad šie privalo teikti duomenis socialiniams darbuotojams apie seniūnijų gyventojus, kad ir koks griežtas bebūtų Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Šiuo metu seniūnai, bijodami nusižengti minėtam įstatymui, kartais nepateikia visų reikiamų duomenų, kurie būna itin svarbūs svarstant įvairius paramos ar paslaugų teikimo klausimus. Anot L. Pocevičiūtės, Piniginės paramos įstatymas numato, jog visos valstybinės įstaigos privalo savivaldybei nemokamai teikti  apie asmenis duomenis, kada jie reikalingi svarstant, ar skirti piniginę socialinę paramą asmeniui. Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnis taip pat suteikia galią socialiniams darbuotojams žinoti asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle ar teistumu, kai kalba eina apie socialinių paslaugų teikimą.

Vedėja seniūnams priminė ir tarnybinio transporto naudojimo tvarką, nes dažnai girdi iš socialinių darbuotojų, kad joms trūksta transporto, kad galėtų seniūnijose gyventojams tinkamai suteikti paslaugas. Pasak L. Pocevičiūtės, netarnybinį transportą taip pat galima naudoti tarnybiniais tikslais, jeigu tam yra realus poreikis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.