2019-uosius Seimas paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) metais. Šiemet sukanka 100 metų nuo LŠS įkūrimo. Kalbiname šakietį Mildarą Skripką, Šakių krašto šaulių būrio vadą, teiraujamės, kas yra jaunieji šauliai, kokie šaulių parengimo etapai, ką reiškia būti šauliu.

Šakiuose beveik 40 metų gyvenantis M. Skripka sako, kad prie krašto apsaugos prisidėti paskatino 1991-ųjų sausio įvykiai šalyje. Jau tuomet jis beveik savaitę kartu su kitais Lietuvos žmonėmis budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto, Parlamento.

„Pamačiau per televizorių, kad Vilniuje užimami pastatai, ir sakau, kas bus, jei visi sėdėsime namuose. Todėl ir išvažiavau su kitais šakiečiais“, – prisimena M. Skripka ir priduria, kad, sugrįžęs iš Vilniaus, nusprendė atiduoti visas jėgas, kad svetima kariuomenė daugiau taip nešeimininkautų. Sužinojęs, kad Šakiuose pasienio tarnyboje trūksta žmonių, jis pradėjo dirbti pasieniečiu.

„Mane labai sukrėtė 2014 metų Ukrainos tragedija, kai Maidano aikštėje žuvo žmonės. Tuomet nuėjau į šaulius. Šakiuose šios organizacijos veikla buvo prigesusi, todėl kartu su Rimantu Simokaičiu, Sauliumi Venskaičiu nusprendėme ją atgaivinti“, – sako pašnekovas.

Anot M. Skripkos, keitėsi organizacijos vadovai, o 2015 m. Suvalkijos 4-os rinktinės Šakių 405-os kuopos šaulių vadu tapo jis. Tuomet ėmėsi aktyvios veiklos ir su jaunaisiais šauliais, kurių buvo apie 50. Tačiau 2018 m. rudenį M. Skripka sužinojo, kad iš vado pareigų yra atleistas. Tada iš Suvalkijos rinktinės jis perėjo į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio šaulių Tauragės 7-ąją rinktinę ir toliau dirba su jaunaisiais šauliais, kurių Šakių krašto šaulių būryje šiuo metu yra 18-ka.

„Nors kilo minčių visai pasitraukti iš visuomeninės veiklos, bet gaila buvo jaunimą palikti, jie prašė likti vadovu“, – pasakoja pašnekovas.

Teiraujamės, kas gali tapti jaunuoju šauliu? M. Skripka aiškina, kad jaunaisiais šauliais gali tapti vaikai nuo 11 iki 18 metų. Reikia užpildyti anketą, tuomet tris mėnesius jaunuolis tampa kandidatu į šaulius.

„Stebi, ar vaikas aktyviai dalyvauja veikloje, kaip jam sekasi. Būna, kad tik priimi, o jau po kelių dienų jis išeina. Po trijų mėnesių vaikas būna apsisprendęs ir duoda jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą“, – pasakojo jaunųjų šaulių vadas.

Jis paaiškino, kad jaunieji šauliai rengiami pagal keturias pakopas, kurių metu vaikai dalyvauja stovyklose, atlieka užduotis, laiko įskaitas. Baigę 1–2 pakopą jau įgyja teisę nešioti šaulio uniformą. Pasak pašnekovo, daugiau nei pusė šaulių jo būryje yra merginos.

„Jaunieji šauliai per įvairias veiklas mokomi pilietiškumo ir patriotiškumo. Mano būrys dalyvauja įvairiuose žygiuose, aplankome ir pagerbiame partizanų žūties vietas, dalyvaujame valstybinių švenčių minėjimuose. Štai šiemet Lietuvos himną sugiedoti nusprendėme vykti į Griškabūdį, kad ir visuomenė daugiau sužinotų apie jaunuosius šaulius“, – džiaugėsi M. Skripka.

Jo teigimu, vaikams bene labiausiai patinka atostogų metu organizuojamos stovyklos, kuriose jaunieji šauliai mokosi rikiuotės, tipografijos pagrindų, orientuotis vietovėje, žygiuoti, užsimaskuoti ir kitų dalykų. Šiais metais mūsiškiai jau stovyklavo Smalininkuose (Jurbarko r.), jie aktyviai dalyvauja ir veiklose už rajono ribų: sausio mėnesį žygiavo sukilėlių takais iš Kretingos iki Palangos, kovo mėnesį dalyvavo naktiniame žygyje „Tauriečiai“, keliavo po Zapyškio apylinkes (Kauno r.), žygyje „Kęstutėnai“ susipažino su Smalininkų krašto istorija.

Šakių šaulių būrio narius ir jų vadovą M. Skripką nuolat sutinkame ir mūsų krašto partizanų pagerbimo minėjimuose, rengiamuose Valkų kalvose ar kitose vietose, kur, žvelgiant į jaunuosius šaulius, stovinčius rikiuotėje ir laikančius Lietuvos valstybės, Šaulių sąjungos vėliavas, matyti, kad jie supranta, jog sąjungos vertybės jiems yra artimos, o patriotizmas ir savanorystė – savaime suprantami dalykai.

M. Skripka dirba savanoriškais visuomeniniais pagrindais. Šaulys sako, kad jam svarbi šalies gynyba ir su jaunimu dirbs, kol leis sveikata. Anot jo, kilus grėsmei Tėvynei, patriotiškai išugdytas jaunimas tikrai stotų jos ginti.

„Gerai sutariu su jaunimu, mes kaip draugai. Vieni kitais pasitikime. Ne vienas jaunuolis iš mano būrio savo gyvenimą susiejo su kariuomene, iš jų galiu paminėti Laurą Sutkaitytę, o Aistė Bastytė taip pat greit užsivilks savanorės karės aprangą“, – džiaugėsi savo darbo rezultatais jaunųjų šaulių vadas ir pridūrė, kad jo būrio nariams didelį įspūdį paliko dalyvavimas Vilniuje vykusiame iškilmingame Šaulių sąjungos šimtmečio minėjime, kuriame jie davė pasižadėjimą.