Kazlų Rūdoje viešėjęs šalies Prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams pripažino, kad savivaldybės ir yra tos institucijos, kurios atsakingos už gerovės kūrimą regionuose, tik joms reikia duoti daugiau laisvių. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Trečiadienį šalies prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kazlų Rūdoje, kur susitiko su Marijampolės apskrities savivaldybių merais. Po beveik dvi valandas trukusio pokalbio Prezidentas žurnalistams pareiškė, kad jam ne pirmą kartą susidaro įspūdis, jog formuojasi dviejų greičių Lietuva, o savivaldai reikėtų suteikti daugiau laisvių.
Reikia daugiau laisvių
Su patarėjų komanda į Kazlų Rūdą atvykęs šalies vadovas pirmiausiai priėjo pasisveikinti su šalia savivaldybės pastato išsirikiavusiais, vėliavėlėmis mojuojančiais mokinukais. Vėliau rankas paspaudė ir pasisveikino su apskrities savivaldybių merais – Mantu Varaška (Kazlų Rūda), Povilu Insoda (Marijampolė), Algirdu Neiberka (Vilkaviškis), Vincu Plikaičiu (Kalvarija) ir Edgaru Pilypaičiu (Šakiai). Tuomet bene dviem valandoms uždaram pokalbiui sėdo prie bendro stalo, po pokalbio išėjęs patikino, jog su rajonų vadovais buvo kalbama pačiais įvairiausiais klausimais, pradedant socialinio būsto, aplinkosaugos, investicijų pritraukimo, disponavimo žemės sklypais, žemės įsigijimo, baigiant švietimo tinklo pertvarkos.
Prezidentas Gitanas Nausėda vizitą pradėjo nuo pasisveikinimo ir trumpo pabendravimo su jo atėjusiais pasitikti mokinukais. D. Pavalkio nuotr.
Pasak G. Nausėdos, po apsilankymų regionuose jis išsiveža įspūdį, kad šiandien savivaldybės yra pasirengusios imtis atsakomybės už savo gyvenimą ir tam tikra prasme formuojasi dviejų greičių Lietuva.
„Savivaldybės juda į priekį greičiau negu kitos ministerijos, kurios turėtų nustatyti tas bazines teisines sąlygas būtent visiems šitiems dalykams judėti greičiau. Kol tokia dviejų greičių Lietuva egzistuoja, aš nemanau, kad mes pasieksime gerą rezultatą. Nes kai kada tas savivaldybių judėjimas į priekį yra ribojamas teisės aktų arba elementaraus nesuvokimo centre“, – kritikavo jis.
Todėl, anot Prezidento, turime daryti išvadas, tiek keičiant įstatymus, tiek ir mėginant suvesti savivaldybes su centrinės valdžios institucijomis.
„Visa tai darome, visa tai stengiamės įvertinti jau po pirmųjų vizitų savivaldybėse. Ir, manau, kad šitas vizitas tik patvirtina tą įspūdį“, – kalbėjo jis.
Beveik dvi valandas trukusio uždaro pokalbio metu Prezidentas bei jo komandos nariai su apskrities merais aptarė įvairius klausimus – socialinius, švietimo reformos, investicijų pritraukimo ir kitus. D. Pavalkio nuotr.
Šalies vadovas mano, kad savivaldybės yra tos valdžios institucijos, kurios ir yra atsakingos už gerovės kūrimą regionuose, tik joms reikia duoti daugiau laisvių.
Panašiai po susitikimo su Prezidentu kalbėjo ir Šakių meras, pabrėžęs, kad dažnai savivaldybės yra tarsi eliminuojamos iš sprendimų priėmimo ir pastatomos prieš galutinį rezultatą.
„Žmonėms nežinom, kaip paaiškinti, kokie argumentai, kodėl nueinama vienokiu ar kitokiu keliu“, – teigė E. Pilypaitis, manantis, kad tai prisideda prie žmonių nusivylimo vietine valdžia.
Jis teigė palaikantis tokį bendravimo formatą, kokį dabar transliuoja šalies vadovas (regione Prezidento komanda dirba trečią kartą – red. past.), tik apgailestavo, kad pokalbiui skirto laiko buvo šiek tiek per mažai.
Su administracijų direktoriais – apie viešuosius pirkimus
Kol G. Nausėda bendravo su merais, Teisės grupės patarėjai susitiko su administracijų direktoriais.
Po šio susitikimo Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė teigė, jog daugiausiai buvo kalbama apie viešuosius pirkimus bei iššūkius, su kuriais savivaldybių vadovams tenka susidurti.
„Esminiai keturi dalykai yra valstybės prioritetų viešųjų pirkimų srityje nustatymas, viešųjų pirkimų centralizavimas, mažos vertės viešųjų pirkimų supaprastinimas ir ikiteisminis ginčų nagrinėjimas, perdavimas viešųjų pirkimų tarnybai“, – apibendrino J. Šovienė.
Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė pasisako už viešųjų pirkimų centralizavimą ir kaip pavyzdį nurodo Kazlų Rūdos savivaldybę. D. Pavalkio nuotr.
Pasak patarėjos, Kazlų Rūdos savivaldybė yra keletą pirkimų centralizavusi ir gali pasidalinti sėkmingais centralizavimo vaisiais.
„Tai ir konkurencijos didėjimas, ir kainos sumažėjimas, ir kartu tam tikrų korupcinių galimų ryšių tarp perkančiųjų organizacijų, nepotizmo apraiškų panaikinimas“, – centralizavimo pliusus vardijo Prezidento patarėja ir teigė, jog pagrindinį susirūpinimą savivaldybėms kelia profesionalų, kurie „gebėtų organizuoti viešuosius pirkimus, išmanytų rinką, gebėtų įgyvendinti įstatymo projekte numatytus iššūkius“, pritraukimo klausimas.
„Šakių rajono savivaldybė taip pat dariusi keletą centralizuotų pirkimų visai sėkmingai, be abejo, susidūrė su iššūkiais, padarė keletą išvadų, kur galėtų pasimokyti“, – mano J. Šovienė, pridūrusi, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius kaip teigiamą centralizavimo aspektą paminėjęs būtent korupcinių ryšių bei nepotizmo mažinimo galimybę.
Kalbėjosi apie profesinį mokymą
Po pietų Prezidentas lankėsi dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose, pasodino ąžuoliuką, jo komandos nariai susitiko bei bendravo su įvairių sričių atstovais – iš viso jie turėjo 15 įvairių susitikimų.
Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje viešėjo Paulius Baltokas, Prezidento patarėjas švietimo ir kultūros klausimais. Jis sėdo prie bendro stalo diskusijai su įstaigos vadovais, darbdavių, Užimtumo tarnybos, verslo atstovais, kur aptarė planuojamo Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus. Marijampolės profesinio rengimo centro direktorius Gražvydas Juodišius pasidžiaugė, kad iš viso centre mokosi per 1 tūkst. 400 mokinių, iš jų 240 Kudirkos Naumiesčio skyriuje. Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis susiduriama, direktorius paminėjo, kad Kudirkos Naumiesčio skyriuje tėra tik vienas traktorius, o tai mokymo priemonė, su kuria tenka paruošti nemažą skaičių mokinių.
„Savivaldybės juda į priekį greičiau negu kitos ministerijos, kurios turėtų nustatyti tas bazines teisines sąlygas būtent visiems šitiems dalykams judėti greičiau. Kol tokia dviejų greičių Lietuva egzistuoja, aš nemanau, kad mes pasieksime gerą rezultatą. Nes kai kada tas savivaldybių judėjimas į priekį yra ribojamas teisės aktų arba elementaraus nesuvokimo centre“, – kritikavo jis.
Todėl, anot Prezidento, turime daryti išvadas, tiek keičiant įstatymus, tiek ir mėginant suvesti savivaldybes su centrinės valdžios institucijomis.
„Visa tai darome, visa tai stengiamės įvertinti jau po pirmųjų vizitų savivaldybėse. Ir, manau, kad šitas vizitas tik patvirtina tą įspūdį“, – kalbėjo jis.
Beveik dvi valandas trukusio uždaro pokalbio metu Prezidentas bei jo komandos nariai su apskrities merais aptarė įvairius klausimus – socialinius, švietimo reformos, investicijų pritraukimo ir kitus. D. Pavalkio nuotr.
Šalies vadovas mano, kad savivaldybės yra tos valdžios institucijos, kurios ir yra atsakingos už gerovės kūrimą regionuose, tik joms reikia duoti daugiau laisvių.
Panašiai po susitikimo su Prezidentu kalbėjo ir Šakių meras, pabrėžęs, kad dažnai savivaldybės yra tarsi eliminuojamos iš sprendimų priėmimo ir pastatomos prieš galutinį rezultatą.
„Žmonėms nežinom, kaip paaiškinti, kokie argumentai, kodėl nueinama vienokiu ar kitokiu keliu“, – teigė E. Pilypaitis, manantis, kad tai prisideda prie žmonių nusivylimo vietine valdžia.
Jis teigė palaikantis tokį bendravimo formatą, kokį dabar transliuoja šalies vadovas (regione Prezidento komanda dirba trečią kartą – red. past.), tik apgailestavo, kad pokalbiui skirto laiko buvo šiek tiek per mažai.
Su administracijų direktoriais – apie viešuosius pirkimus
Kol G. Nausėda bendravo su merais, Teisės grupės patarėjai susitiko su administracijų direktoriais.
Po šio susitikimo Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė teigė, jog daugiausiai buvo kalbama apie viešuosius pirkimus bei iššūkius, su kuriais savivaldybių vadovams tenka susidurti.
„Esminiai keturi dalykai yra valstybės prioritetų viešųjų pirkimų srityje nustatymas, viešųjų pirkimų centralizavimas, mažos vertės viešųjų pirkimų supaprastinimas ir ikiteisminis ginčų nagrinėjimas, perdavimas viešųjų pirkimų tarnybai“, – apibendrino J. Šovienė.
Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė pasisako už viešųjų pirkimų centralizavimą ir kaip pavyzdį nurodo Kazlų Rūdos savivaldybę. D. Pavalkio nuotr.
Pasak patarėjos, Kazlų Rūdos savivaldybė yra keletą pirkimų centralizavusi ir gali pasidalinti sėkmingais centralizavimo vaisiais.
„Tai ir konkurencijos didėjimas, ir kainos sumažėjimas, ir kartu tam tikrų korupcinių galimų ryšių tarp perkančiųjų organizacijų, nepotizmo apraiškų panaikinimas“, – centralizavimo pliusus vardijo Prezidento patarėja ir teigė, jog pagrindinį susirūpinimą savivaldybėms kelia profesionalų, kurie „gebėtų organizuoti viešuosius pirkimus, išmanytų rinką, gebėtų įgyvendinti įstatymo projekte numatytus iššūkius“, pritraukimo klausimas.
„Šakių rajono savivaldybė taip pat dariusi keletą centralizuotų pirkimų visai sėkmingai, be abejo, susidūrė su iššūkiais, padarė keletą išvadų, kur galėtų pasimokyti“, – mano J. Šovienė, pridūrusi, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius kaip teigiamą centralizavimo aspektą paminėjęs būtent korupcinių ryšių bei nepotizmo mažinimo galimybę.
Kalbėjosi apie profesinį mokymą
Po pietų Prezidentas lankėsi dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose, pasodino ąžuoliuką, jo komandos nariai susitiko bei bendravo su įvairių sričių atstovais – iš viso jie turėjo 15 įvairių susitikimų.
Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje viešėjo Paulius Baltokas, Prezidento patarėjas švietimo ir kultūros klausimais. Jis sėdo prie bendro stalo diskusijai su įstaigos vadovais, darbdavių, Užimtumo tarnybos, verslo atstovais, kur aptarė planuojamo Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus. Marijampolės profesinio rengimo centro direktorius Gražvydas Juodišius pasidžiaugė, kad iš viso centre mokosi per 1 tūkst. 400 mokinių, iš jų 240 Kudirkos Naumiesčio skyriuje. Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis susiduriama, direktorius paminėjo, kad Kudirkos Naumiesčio skyriuje tėra tik vienas traktorius, o tai mokymo priemonė, su kuria tenka paruošti nemažą skaičių mokinių.
Prezidento patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Paulius Baltokas (viduryje) viešėjo Kudirkos Naumiesčio profesinio rengimo centre bei aptarė Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus. Šalia patarėjo – Marijampolės profesinio rengimo centro direktorius Gražvydas Juodišius. D. Pavalkio nuotr.
Susitikime dalyvavusi Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė išsakė pastebėjimą, kad Užimtumo tarnybos klientai patys renkasi, kur mokytis, todėl dažniausiai pasirenkamas Kaunas.
Kalbėta ir apie pameistrystę (Kudirkos Naumiesčio skyrius jau parengė 27 pameistrius) bei glaudesnį bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą, kuomet, pavyzdžiui, bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams technologijų pamokos vyktų profesinio mokymo įstaigoje.
Susitikime dalyvavęs UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis pasigedo, kad nėra rengiami sandėliavimo specialistai, pabrėžė, kad ir žemdirbystės sektoriuje nekvalifikuotų darbuotojų praktiškai nereikia.
Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė pasidžiaugė gražiu bendradarbiavimu su įmonėmis „Šaka“, „Gulbelė“, su kuriomis sudaromos pameistrystės darbo sutartys, mokiniai atlieka praktinį mokymą.
P. Baltokas paminėjo, kad Prezidentas LR Seimui teiks iniciatyvą dėl papildomų stipendijų profesinio mokymo įstaigų moksleiviams skyrimo, jos siektų iki 150 eurų.
Virginijus iš Branduoliškių:
