Per daugelį metų niekieno nelankomos ir neprižiūrimos neveikiančios kaimų kapinės dažnai tampa laukinių gyvūnų veisyklomis. Slavikų seniūnijoje Juškakaimio kaimo Skrynupių kaimo evangelikų-liuteronų kapinaitės virto ne tik laukinių gyvūnų, bet ir karvių buveine – aplink besiganydamos čia jos slėpėsi nuo saulės. Gelbėti nuo įvairiausių nepageidaujamų svečių neveikiančias kapinaites šį pavasarį ėmėsi Slavikų seniūnija.

Apie svarbų istorinį Slavikų seniūnijos objektą – Juškakaimio kaimo Skrynupių kaimo evangelikų-liuteronų kapinaites – rašoma ir kraštiečio Zigmo bei sūnaus Edmundo Naujokaičio knygoje „Iš Slavikų krašto praeities“, kur sakoma, kad kapinaitės yra atokioje vietoje prie Šešupės ir prisišliejusios prie senkapių. Knygoje rašoma, kad kapinaitės apaugusios miško medžiais, išlikusi sankasa, du cementiniai tvoros vartų stulpai, trys rėminiai antkapiai ir vienas metaline tvorele aptvertas lieto ketaus kryžius. Tokias kapinaites mena ne tik knygos autorius Zigmas Naujokaitis, bet ir vietiniai gyventojai. Šįmet per karantiną į Juškakaimį užsukę pasivaikščioti seniai nesilankę kraštiečiai neteko amo – kapinaitėse vaizdas buvo nekoks: jas „puošė“ karvių blynai, išvartyti čia dar buvę antkapiai, tvorelės, stulpeliai. Apie šį reginį nedelsiant buvo informuota Šakių savivaldybės administracija, o Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė paprašė vietos seniūno Valdo Dumčiaus nedelsiant imtis veiksmų, išsiaiškinti, kas vyksta. Pasirodo, kuris laikas aplinkui kapinaites ganėsi UAB „Auga Grūduva“ galvijai, nes kapinaitės yra viduryje ganyklų. Regis, karvės kapinaitėse ieškodavo pavėsio. Be to, vietos gyventojai pasakoja, kad kapinaitėse jau daug metų yra tarsi supilta, sukasta didžiulė krūva žemių, kur pilna laukinių gyvūnų urvų, o kai kada žmonės čia pastebėdavo ir besimėtančių kaulų. Kas žino, ar jie plėšrūnų suėstų gyvūnų, ar žmonių...

„Vaizdas buvo baisus – kapinaitės pilnos karvių išmatų, viskas ištrypta, išvartyta, išgulėta. Kad čia ir karvių darbas, nekilo abejonių ir bendrovės direktoriui Remigijui Kromeliui, kai pats pamatė tą vaizdą“, – pasakoja Slavikų seniūnas.

Kapinaitėse yra dar senas medinis stulpas, galimai iš ąžuolo, kuris tikriausiai kažkada buvo kryžius, yra likusių cementinių antkapių, tvorelių elementų, vartų stulpai, iš kurių galima spręsti, kur kadaise buvo varteliai į kapines. Pasak seniūno, norint tvarkyti kapines pirma užduotis seniūnijai buvo išsiaiškinti, kieno žemė yra toje vietoje, kur maždaug 16 arų užima kapinaičių plotas. Seniūnas kreipėsi į žemės savininką Praną Dailidę ir paprašė, kad šis pažiūrėtų savo nuosavybės dokumentuose, ar kapinaitės yra išskirtos, o gal jas nusipirko su kita žeme buvęs bendrovės vadovas. Žemės savininkas seniūnui padėti atsisakė, o apie kapinaičių teisinę priklausomybę seniūnui teko ieškoti medžiagos archyvuose, kur kartu su atsakingais savivaldybės specialistais iš tiesų rado medžiagos, kad toje vietoje buvo XIX a. liuteronų kapinės ir kokį plotą jos užima dabar. Tačiau kol vyko popierinės procedūros, seniūnija ėmėsi realių darbų – išpjovė medžius, išvalė kapinaites, o su bendrovės vadovu R. Kromeliu sutarė, kad bendrovė palygins žvėrių sukastą žemę ir padės seniūnijai jas aptverti, kad aplink besiganančios karvės daugiau čia nevaikštinėtų.

Seniūnija ne tik išpjovė didelę dalį čia augusių medžių, bet ir sutvarkė aplinką, o iš dalies medienos, kuri dar tinkama, žada leisti vietos meistrams pagaminti kryžių. Be to, visą medieną, kurią išvežė iš kapinaičių, seniūnija išdalino kaip socialinę labdarą. Tiesa, pati seniūnija lėšų kapinaičių tvarkymo darbams savo resursuose neturėjo, todėl prašė rajono tarybos papildomai skirti 400 eurų, taryba skyrė 200 eurų.

„Dalį medienos, kuri dar tinkama suoliukų ar kryžių gamybai, nuvežėm meistrams, šie žadėjo šį bei tą pagaminti, o likusią malkinę medieną išdalinome sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Užtekome tik 17-kai, nors norinčių buvo ir daugiau. Prioritetas buvo tie žmonės, kurie neturi vaikų, yra neįgalūs, nėra kas jais rūpinasi“, – pasakojo seniūnas.

Paklaustas, o kas bus toliau su neveikiančiomis kapinaitėmis, seniūnas sako, kad jas nuo šiol prižiūrės seniūnija.

„Dabar užtversim tvorą ir pjausim žolę. Kapinių plotas dabar atviras, gal čia laukiniai žvėrys jau nesiveis“, – viliasi V. Dumčius.

Pasak seniūno, gaila, kad seniūnija neturi tiek pinigų, jog galėtų sutvarkyti ir prižiūrėti visas neveikiančias kapines, kiek jų yra šiame krašte. Vien jau savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiama, kad Slavikų seniūnijoje yra devynios neveikiančios kapinės.