Šakių, taip pat Girėnų, Giedručių gyventojai šaukiasi pagalbos – jų sklypus okupuoja invaziniai šliužai. Šiais metais jų pasirodė ir Lekėčiuose, o plokštiečiai su jais kovoja kone penkerius metus. Gyventojai šiuos gyvius medžioja visais įmanomais būdais, neapsikentę nusprendė pagalbos prašyti rajono valdžios.

Šliužai renkami kibirais

Šakių miesto L. Giros gatvės gyventoja paskambinusi į redakciją pasakojo, kad šliužai jos sodyboje pasirodė dar balandžio mėnesį. Anot gyventojos, jie galimai atšliaužia palei gatvę einančiu grioviu. Moteris pasakojo, kad šliužai ne tik kelią pasišlykštėjimą, bet naikina derlių, gėlynus. Anksčiau moteris šliužus rinkusi, užpildavo druska, šiemet nusipirko „Gusto“ granulių, paragavę jų, šliužai nugaišta.

„Šliužai griaužia viską iš eilės. Kreipėmės į aplinkosaugininkus, skambinom Šakių seniūnui, šis tvirtino nežinąs, ką daryti. Jei seniūnija nevalys pakelių, nebarstys priemonėmis, padedančiomis atbaidyti šliužus civilinėse ir žydų kapinėse, kur šliužų apstu,  mes per juos nepraeisim. Šliužai jau lipa ant namo sienų“, – tikina pašnekovė.

Moteris kartu su kitais gatvės gyventojais nusprendė kreiptis į seniūną ir rajono savivaldybę, kad būtų imtasi priemonių šliužams naikinti. Pasak šakietės, tą numato ir 2017m. rugsėjo 1 d. įsigalėjęs įstatymas, kad žemės ploto savininkas, kuriame yra invazinių augalų ar gyvūnų, yra atsakingas už jų naikinimą. Šiuo metu gyventojai renka parašus.

Kita šios gatvės gyventoja Verutė Paškevičienė pasakojo, kad šliužai atsirado jos sklype jau pernai, moteris skundėsi, kad šliužai nuniokojo daržoves, ji įsitikinusi, kad individualiuose sklypuose šliužus naikinti turėtų patys savininkai, jos pastebėjimu, galbūt reiktų dažniau pjauti žolę, ypač žydų žudynių vietoje.

„Keliuosi penktą ryto, prirenku kibirą šliužų, užpilu druska, man sunku juos rinkti, reikia lankstytis, todėl šiemet visur druską barstau. Kai lyja, jie sulindę žemėje tūno, tokios didelės skylės lieka, kita kaimynė po 10 litrų prirenka. Man labai šlykštūs tie šliužai ir manau, kad tai didelis parazitas. Greta esančiose civilinėse kapinėse taip pat jų krūvos“, – pasakojo moteris.

Priemonėms – 500 eurų

Gretimoje V. Kudirkos gatvėje gyvenanti Lolita Rūgytė pasikvietusi į sodybą, kad parodytų ėdrius ir itin sparčiai besiveisiančius kenkėjus, sako esanti didelėje neviltyje – jau treji metai nežino, kaip su šliužais kovoti. Šiemet preparatams, skirtiems juos naikinti, ji išleido daugiau kaip 500 eurų, jais barsto visą sodybos teritoriją.

Išties, visa sodo pieva nuklota vien rudais, juodais gyviais, kad net kojos nėra kur pastatyti. Tai invaziniai luzitaniniai arionai – iki 15 cm užaugantys šliužai, vienas šliužas padeda iki 400 kiaušinėlių. Pasak sodybos šeimininkės, jau šiuo metu ji randa daug mažų šliužiukų.

„Vakar vakare nurinkau šliužus nuo braškių, kurių jau neįmanoma valgyti, šliužai kabo ant bulvių, šliaužia ant agurkų. Aš turėsiu naikinti daržą, kas atlygins nuostolius, jog mokam mokesčius už žemę“, – neslėpė nusivylimo L. Rūgytė, kurios sodyba gražiai puoselėjama.

Moteris įsitikinusi, kad į jos sodybą šliužai atšliaužia galbūt iš greta esančio netvarkingo sklypo. Pasižvalgius atidžiau matyti, kaip iš minėto sklypo per tvorą gyviai sėkmingai migruoja tolyn. Jos nuomone, valdžia turėtų imtis priemonių naikinti šliužų židinius arba bausti apleistų kiemų gyventojus.

Kas naikins parazitus?

Kitame Šakių miesto gale, greta poliklinikos, Tulpių gatvėje gyvenanti Renata Milkerienė tvirtino, kad šiemet šliužai puola kone visą gatvę, pernai jų dar nepastebėjusi. Šakietė pamini, kad gatvėje yra apleistas sklypas, kuris, jos nuomone, puikiai tinka šliužų dauginimuisi.

„Šliužus anksti pastebėjau, todėl iš karto ėmiausi naikinti, iš pradžių druska, po to pirkau moliuskocidą „Lima oro“, kaimynai beria ir druską, sodą, actą, norėdami apsaugoti augalus nuo šliužų. Aš netgi gėles nupjoviau, nes jose šliužai tiesiog gyveno“, – pasakojo Renata.

Kalbinti šakiečiai tvirtino, kad šliužų daugėja visur – sodininkų bendrijos „Draugystė“ teritorijoje, palei Šakių ežerą. Kalbintas Šakių seniūnas Dalius Jasevičius sakė, kad jam skambino gyventojai dėl šios problemos.

„Seniūnija nėra parazitų naikintoja, mes tokios funkcijos nevykdom. Nei mums lėšos yra skirtos. Net nežinau, kas turėtų tuo užsiimti, gal gamtos apsauga, manau, kad sprendimus turėtų priimti savivaldybė“, – patikino seniūnas.

Atakuoja ir Lekėčius

Invaziniai šliužai jau pernai pasirodė ir Lekėčiuose, šiemet ypač atakuoja greta Liekės upelio gyvenančius Liekės, Medžiotojų gatvės gyventojus. Čia gyvenantis Zenonas Rakauskas pasakojo: kai lyja, atvėsus orams, šliužų sumažėja.

„Šliužai nuo Liekės upelio per kelią šliaužią link sodybos, tai kas rytą juos traiškau, patvoriais gyvatvorę pripilstau nuodų šliužams, visokiais būdais naikinam. Daržuose šliužai kerta viską, lipa net ant namo laiptų“, – apie nemalonių invazinių gyvių draugiją pasakojo lekėtiškis.

Pasiteiravus Lekėčių seniūno Ričardo Krikštolaičio, ar jam yra žinoma ši problema, šis patikino, kad taip. Seniūnas pasakojo, kad kol kas žmonės patys naikina šliužus, kurie kol kas plačiau po miestelį nėra pasklidę, į seniūniją gyventojai kol kas pagalbos nesikreipė.

Plokščius invaziniai šliužai užkariavo prieš penkerius metus. Anot seniūnės Laimutės Miliūnienės, žmonės iš pradžių į juos su siaubu žiūrėjo, šliužus rinko, pasidarę metalinius iešmus jais persmeigdavo šliužus ir po to surinkdavo, užpildavo druska. Kaip ir kasmet, didžiausias seniūnijos rūpestis – kapinės. Pasak seniūnės, gėles nušliaumoja iš greta esančio revo atšliaužiantys invaziniai gyviai, todėl buvo nupirkta priemonių, padedančių atbaidyti šliužus, jomis barstomi kapinių patvoriai. Pernai, sako seniūnė, šliužų buvo mažiau, o šiemet drėgna – tai jų apstu.

„Gusto“ granulės yra be galo brangios, bet veiksmingos, manau, kreipsimės su gyventojais į savivaldybę, kad skirtų lėšų šliužų naikinimo priemonėms įsigyti“, – tvirtino seniūnė.