„Baltijos jūrų skautų“ bei stovyklos vadovė Jurgita Paškevičienė teigė, kad stovykloje buvo vykdomos įvairiausios veiklos – rengtos estafetės, plaukta Nemunu, su specialia įranga ir virvėmis išbandyti vaikų alpinizmo gebėjimai. D. Bakaitytės nuotr.
Iš viso stovykloje dalyvavo 27 vaikai nuo 7 iki 17 metų. Keturi vaikai dėl blogo elgesio turėjo palikti stovyklą, dar vienas turėjo išvykti anksčiau, tad į stovyklos pabaigą liko 22 vaikai, kurie bene visi kraštiečiai (vaikų iš kitų miestų – tik keturi). Padėti vadovei iš skirtingų miestų atvyko šešios savanorės, kurioms po 16 metų.
„Stovyklos programa – keliamės aštuntą ryto, padarome mankštą, pusryčiai, rytinė rikiuotė, užsiėmimai, priešpiečiai, užsiėmimai, pietūs, laisvas laikas, dar vėliau pavakariai ir vakarienė“, – pasakoja stovyklos organizatorė.
Kaip teigia J. Paškevičienė, stovykla turėjo vykti kitoje Liekės upelio pusėje, bet dėl potvynio buvo užtvindytas takas ir nebebuvo įmanoma patekti automobiliais, todėl organizuota pačios vadovės namų teritorijoje, o ir maistą daugiau nei 20-čiai vaikų gamino pati.
„Čia dar turiu viryklę. Mes įprastai ant laužo visą gyvenimą maistą gaminam. Savanoriai man labai padeda“, – džiaugiasi aktyviais stovyklos komandos nariais vadovė.
Stovykloje visi miegojo palapinėse, o maudėsi Liekės upelyje, kuris negilus ir vaikams nesunkiai pasiekiamas. Ką vaikai veikė? Buvo surengta sporto – žaidynių diena: estafetės, žuvyčių gaudymo žaidimas, pasakota, kuo užsiima skautai, su plaustais stovyklautojai plaukė Nemunu, su specialia įranga ir virvėmis išbandė alpinizmo gebėjimus, šaudymo įgūdžius, pynė apyrankes, vykdė gamtos pažinimo veiklas, o vakare prie laužo dainavo ir paskutines energijos baterijas iškrovė diskotekose. Taip pat buvo atvykę ir svečių – policijos atstovai ir kinologai su šunimis.
Liepos 27d. dalis vaikų kėlėsi penktą ryto, atliko išbandymų užduotis. Jas atlikę davė įžodį ir tapo tikrais skautais. Privalumai tapus skautu yra tokie, kad esi kviečiamas į stovyklas, užsiėmimus prie Kauno marių, kur plaukiojama su laiveliais ar baidarėmis.
Tiesa, prieš stovyklą J. Paškevičienė norėjo pirkti didelę palapinę, kuri būtų tinkama naudoti ne vieną sezoną, atlaikytų vėjus bei liūtis, tačiau veikloms prasidėjus vis dar nebuvo gautas žadėtas finansavimas, tad teko naudoti rezervines lėšas ir apsieiti su paprastesniu inventoriumi. Organizatorė teigia, kad Palangoje rengs stovyklą ir iš ten lėšos jau gautos, tad naudoja šiuos pinigus, tačiau čia stovykla jau baigėsi, o iš Šakių rajono savivaldybės nebuvo pervestas net avansas.
„Tai jeigu Palanga gavo, tai ir Šakiai turėjo gauti, tai kodėl nepervedė pinigų?“ – sprendė dilemą tarybos narė Margarita Liukaitienė.
Po komiteto posėdžio vicemeras Darius Jakavičius žadėjo su Švietimo, kultūros ir sporto vyriausiuoju specialistu Gintaru Demeniumi šį klausimą išspręsti, nes stovykla laimėjo projektą, tad turi būti skirtas ir finansavimas.
Kaip teigė M. Liukaitienė, G. Demenius labai patenkintas stovyklos vadovės veikla, tad klausė, ką dar, be šios stovyklos, mūsų rajone organizuoja J. Paškevičienė. Ji teigė, kad Lekėčiuose prie Nemuno arba mokykloje dažnai rengiamos skautų stovyklos.
„Tik problema yra ta, kad man iš Kauno važinėti yra be galo sunku. Tų vaikų čia tiek nėra. Pavyzdžiui, Kaune turiu 60 vaikų, Palangoj – 40, Klaipėdoj – 35, o Lekėčiuos tik 12 jaunuolių“, – teigė aktyvi skautų veiklų organizatorė.
Anot stovyklos vadovės, nelabai apsimoka tiek važinėti, tad tikisi, kad jai bus paskirta vadovo vieta, kad „būtų galima iš VšĮ suteikti bent nedidelį atlyginimą“. Kita vertus, priduria, jog labai džiaugiasi tokiu Lekėčių vaikų aktyvumu – tik pradėjus čia dirbti, jau pirmose veiklose, miestelio vaikai savo užsidegimu aplenkė patyrusius skautus.