Praėjusį penktadienį Lekėčiuose įsikūrė laikina LRT radijo studija. Laidos „10–12“ vedėjai kalbėjosi su Lietuvos mažosios kultūros sostinės bendruomene, seniūnijos ir rajono vadovais apie kultūrinį gyvenimą, verslą ir kitus lekėtiškiams aktualius dalykus.

Kuo gyvena šių metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės bendruomenė, pirmoji radijo eteryje dalijosi projekto koordinatorė, Lekėčių moterų klubo pirmininkė, režisierė Vaida Brazaitienė. Ji prisipažino, kad jos dūšiai artimiausia – režisūra, todėl jau 30 metų dirba mėgstamą darbą, tiek pat Lekėčiuose gyvuoja ir teatras. Pasak V. Brazaitienės, pandemija šiek tiek pakoregavo suplanuotus renginius, nors nemažai jų spėjo surengti iki Kovo 11-osios, tačiau keletą visgi reikėjo perkelti. Laidos vedėją Rūtą Kupetytę ypač domino šalta silkių sriuba, Lekėčių moterų klubo gaspadinių gaminama „Kulinarinio paveldo namuose“.

„Šalta silkių sriuba – tai senos lekėtiškės užrašytas receptas. Sriubą gamindavo tik per rugiapjūtę, kai dar daržuose būdavo peraugusių agurkų, o soduose alyvinių obuolių. Nešdavo vyrams rugiapjūtės metu į laukus. Nulupta silkė, supjaustyta gabaliukais, apkepama žarijose, sutarkuojami agurkai ir obuoliai, susmulkinama svogūno galvutė, viskas sumaišoma su silke ir užpilama rūgusiu pienu“, – receptu dalijosi V. Brazaitienė.

Renginių organizatorė Milda Ratomskienė pasakojo, kad į Lekėčius persikėlė gyventi iš Kauno, o tokį apsisprendimą nulėmė, kad vaikystėje atostogas leisdavo kaime. Milda radijo klausytojams pristatė vieną didžiausių miestelio renginių – Mėlynių festivalį, kurį organizuojant reikia viso miestelio palaikymo ir pagalbos.

„Iš tiesų mes esame turtingi mėlynių uogų. O Mėlynių festivalis kiekvienais metais turi ambiciją augti. Tai renginys, sutraukiantis mases žmonių, gaunam gerų atsiliepimų. Tai tarsi variklis, mus užkuriantis tolimesniems darbams“, – Mėlynių festivalio sėkme džiaugėsi pašnekovė ir pridūrė, kad šiemet lekėtiškiams festivalio rengimas buvo tikras iššūkis, todėl reklamai dėmesio skyrė mažiau, o žmonių saugumui – daugiau.

Prie pokalbio prisijungęs Algirdas Jonas Repšys, lekėtiškių vadinamas miestelio renginių metraštininku, juokavo, kad yra gamtos emigrantas – iš Kauno persikėlė gyventi į Kuro kaimą.

„Lekėčiai pilni kultūros, įdomių žmonių, kuriuos aš dažnai fotografuoju. Pavyzdžiui, trečiadieniais Lekėčių centre turgus vyksta, žmonės suvažiuoja iš aplinkinių kaimų ne tik kad pirktų, parduotų, bet pabendrauti, pasidalinti naujienomis. Tokių turgų, manau, yra mažai belikę“, – apie Lekėčių krašto savitumą kalbėjo fotografas primindamas, kad čia net Liekės upė teka į rytus, o ne kaip visos kitos – į vakarus.

Mintimis su radijo klausytojais dalijosi ir Šilingų medelyno įkūrėjas Antanas Šilingas. Jis pasidžiaugė, kad tai iš kartos į kartą perduodamas šeimos verslas, o šiuo metu medelynu sėkmingai rūpinasi įkūrėjo dukra Ieva Radzevičienė. Kita vertus, A. Šilingas su nerimu pastebėjo, kad visgi „kaimo genocidas“ palietė ir Lekėčius: liko tik pagrindinė mokykla, todėl vaikams tenka vykti į kitas mokyklas už 20–30 kilometrų, nebeliko Lekėčiuose ir vaistinės.

 Po šv. Mišių prie laikinosios LRT radijo studijos atskubėjo parapijos klebonas Ričardas Kmitas. Laidos vedėją Edvardą Kubilių domino, kiekgi žmonių ateina į Mišias.

„Sekmadieniais Mišiose dalyvauja apie 50 žmonių, tiesa, jų skaičių pakoregavo karantinas, tuo metu teko ir man Mišias aukoti ir transliuoti per feisbuką, jas stebėjo daugiau parapijiečių nei per mišias bažnyčioje“, – kalbėjo kun. R. Kmitas.

Į rankas paėmęs mikrofoną miestelio šeimininkas, seniūnas Ričardas Krikštolaitis pirmiausiai pasididžiavo neseniai atidarytu moderniu vaikų darželiu. Anot seniūno, dabar ir gatvėse dažniau sutinki mamas, stumiančias vežimėlius. Pasak seniūno, Lekėčiuose gyvenamą vietą deklaravę 860 gyventojų, tačiau gyvena žymiai daugiau. Miestelis perspektyvus, Lekėčiuose tuščių sodybų nebelikę, o jei ir pasitaiko, jose greitai atsiranda, kas apsigyvena.

Verslo aktualijomis dalijosi Paliekio dvaro šeimininkas Arūnas Matusevičius, kuris atviravo, kad dvarininku nesijaučia, yra paprastas bendruomenės narys, o ir jo gyvenimo prasmės suvokimas pasikeitė – nori ką nors duoti ir kitiems. Kaune gyvenantis, bet iš Lekėčių kilęs Dainius Venckūnas pripažino, kad į Lekėčius parvažiuoja savaitgaliais, o Lekėčiuose pradėti verslą mintis kilo dėl glaudaus ryšio su gamta.

„Ar sunku pradėti verslą? Manau, kad verslo planas nėra svarbiausias dalykas, svarbiau svajoti, turėti idėjų ir, nepaisant visų skeptikų, žengti į priekį“, – svarstė D. Venckūnas.

Apie aktualijas kalbėjo ir rajono meras Edgaras Pilypaitis. Laidos vedėja R. Kupetytė jo pirmiausiai  teiravosi, kiek Lekėčiams, mažajai kultūros sostinei, buvo skirta lėšų iš rajono biudžeto. Meras sakė, kad renginiams buvo skirta 3,5 tūkst. eurų, ir patikslino, kad per pastaruosius dvejus metus per infrastruktūrinius projektus bei kitas priemones į Lekėčius investuota apie 1 mln. 600 tūkst. eurų.

„Visgi mes su vietos gyventojais neoficialiai kalbėjom ir klausėm, kokios jų miestelio problemos, ko trūksta iš vietos valdžios. Jie sako, kad Gelgaudiškis tai sulaukia labai daug dėmesio. Jūs, mere, ten gyvenate, o Lekėčiai, sako,  dėmesio galėtų gauti ir daugiau“, – prašė mero pakomentuoti lekėtiškių nuomonę laidos vedėjas E. Kubilius.

Anot mero, pastaba nepagrįsta, nes miestai, tarp jų ir Gelgaudiškis, įsisavinant europines lėšas jų gavo mažiau nei periferijos miesteliai, o tas pats Gelgaudiškis dar turi neasfaltuotų gatvių.

Pasak laidos vedėjo E. Kubiliaus, lekėtiškiai kartais ironizuoja, kad Kultūros sostinė – be kultūros namų. Tačiau rajono vadovas teigė čia matantis tik vieną problemą – nėra kur profesionaliai reikštis Lekėčių teatrui, o visiems kitiems renginiams užtenka Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro patalpų.

Lekėtiškiams skauda širdį ir dėl Miško muziejaus likimo: pastatas priklausė miškų urėdijai, o šiuo metu yra perduotas Turto bankui.

„Mums buvo siūlyta perimti tik ekspoziciją, nuvykom ir pasižiūrėjom – jeigu ją ardom, tai praktiškai sunaikinam. Svarstom ir ieškom galimybių, kaip perimti visą pastatą su neišardyta ekspozicija. Mes Turto bankui savo principinį sutikimą davėm, kad mes, kaip savivaldybė sutiktume pastatą perimti į savo balansą“, – patikino meras.

Žmonės išsakė ir savo nuomonę apie Lietuvos radiją. Štai Zenonas Rakauskas pasakojo, kad rytą pasitinka šeštą valandą su LRT, pagyrė radijo darbuotojus, kad transliaciją pradeda himnu, prašė rengti daugiau laidų gamtos tema.