Sūduvos šiaurinės rinkimų apygardos rinkėjai iš anksto balsuoja išties aktyviai – per pirmas tris dienas Šakiuose balsavo 965 rinkėjai, Kazlų Rūdoje – 462. Piliečiai prie balsadėžių plūdo ir ketvirtadienio ryte, gana aktyvūs ir kituose miestuose gyvenantys, bet čia balsą atiduoti nusprendę rinkėjai. Visgi neišvengta ir nesusipratimų.

Anot Sūduvos šiaurinės rinkimų apygardos pirmininkės Lilijos Sniečkuvienės, tiek Šakiuose, tiek Kazlų Rūdoje rinkėjai aktyviai atlieka pilietinę pareigą ir „nėra svarbu,  ar rytas, ar pietų pertrauka, eina ištisai“. Šakiuose aktyviausiai buvo balsuota trečiadienį – 462 rinkėjai. Aktyviai balsuoja ir kitų miestų bei rajonų gyventojai. Tokių per tris dienas Šakiuose buvo 66, Kazlų Rūdoje – 84, iš kurių 60 – kariai.

Trečiadienį prasidėjo ir balsavimas specialiuose punktuose. Daugiausiai balsavusių buvo Kukarskės globos namuose – 34, globos įstaigoje Kudirkos Naumiestyje – 29, Kazlų Rūdos paramos centre – 13, Kazlų Rūdos ligoninėje – keturi. Ketvirtadienį balsavimas vyko toliau, o penktadienį ir šeštadienį balsavimas organizuojamas namuose. „Šiek tiek“, pasak apygardos pirmininkės, yra ir saviizoliacijoje esančių, bet pilietinę pareigą norinčių atlikti žmonių.

Visgi balsuojant specialiuose punktuose neišvengta nesusipratimų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šakių skyriaus rinkimų štabo vadovė Ilona Šeflerienė iš Kukarskės globos namuose rinkimus stebėjusios „valstiečių“ stebėtojos Ingridos Racevičienės gavo informaciją, kad balsavimas vyksta nesilaikant įstatymų, galimai proteguota viena iš kandidačių. Buvo surašyta 10 pretenzijų, prašoma balsavimą Kukarskės globos namuose laikyti neįvykusiu arba rezultatus anuliuoti. Stebėtoja fiksavo, kad nebuvo užpildytas rinkimų apylinkės balsavimo protokolas, nes komisijos pirmininkė jo neturėjo. Iš aštuonių kandidatų vieno plakato nebuvo ir esą net po įspėjimo Giedriaus Surplio plakato rasti nepavyko. Taip pat akcentuojama, kad globos namų socialinė darbuotoja su kiekvienu balsuotoju eidavo kartu į kabiną.

„Į mano perspėjimus nebuvo sureaguota“, – rašo stebėtoja ir toliau vardija, kad nebuvo skaičiuojami užklijuoti balsavimo vokai, nebuvo skaičiuojamos balsavimo biuletenių šaknelės.

„Kaip stebėtoja privalėjau pasirašyti ant balsavimo protokolo, bet nebuvo ant ko pasirašyti“, – rašo moteris.

Visgi ketvirtadienį ryte rinkimų apygardos pirmininkė L. Sniečkuvienė teigė, kad raštiško skundo negavusi, apie galimus pažeidimus kalbėta tik telefonu.

„Jei matė pažeidimus, turėjo stabdyti balsavimą ir toliau neleisti balsuoti“, – akcentavo L. Sniečkuvienė, minėjusi ir tai, kad pažeidimus fiksavo viena stebėtoja, o su ja kalbėjo jau kitas žmogus.

Be to, anot pirmininkės, iš kitų partijų stebėtojų jokių signalų gauta nebuvo, tik iš „valstiečių“, nors, jos žiniomis, procesą stebėjo ir kitų partijų atstovai.

„Sakiau, rašykite, jei matot pažeidimų. Yra apylinkės pirmininkė, yra komisijos nariai, kurie atėjo vykdyti balsavimą, yra įstaigos atsakingi darbuotojai, yra stebėtojai, kurie, jei mato pažeidimus, juos fiksuoja ir stabdo balsavimą, ir sprendžiam reikalą iš esmės“, – komentavo L. Sniečkuvienė.

Ji minėjo, kad socialinė darbuotoja žmogų turi teisę palydėti į balsavimo vietą ir tai joks pažeidimas.

„Jeigu žmogus nori išreikšti savo valią, jis protaujantis, kad aš štai balsuosiu už tą ar tą, taip, socialinė darbuotoja turi teisę palydėti“, – aiškino apygardos pirmininkė, svarsčiusi ir tai, kad jeigu įstaiga mato, jog kai kurie gyventojai savarankiškai jau sunkiai patys gali balsuoti, sunkiai kalba, sunkiai orientuojasi, tiesiog  neturėtų apskritai būti traukiami į sąrašus.

Visgi jeigu raštiškos pretenzijos pasieks ir rinkimų apygardos komisiją, L. Sniečkuvienė teigė, jog bus situacija aiškinamasi.