Prabangių šunų veislyne prieglobsčio įsigeidė usūrinis šuo

gudaitiene mangutas
Praėjusią savaitę Briedžiuose įsikūrusio šunų veislyno „Mažasis augintinis“ savininkės Dinaros Gudaitienės kiemo gyvatvorėje gūžtą įsitaisė usūrinis šuo, kuris nenorėjo leistis toli išvejamas – pabaidytas apsistojo pas kaimyną. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Praėjusią savaitę Briedžių kaime veislinius šunelius veisiančios gyventojos kieme apsigyveno neprašytas svečias – usūrinis šuo. Laukinis žvėris susisuko gūžtą kiemo gyvatvorėje, iš kurios namų šeimininkė neprašytą svečią vos išprašė, o nuo tų namų jis toli nenukeliavo – tik iki kaimyno.

Briedžiuose įsikūrusio šunų veislyno „Mažasis augintinis“ savininkė Dinara Gudaitienė sako, jog ketvirtadienio vakarą į aptvertą kiemą paleisti pasilakstyti jos augintiniai pradėjo kažką loti žiūrėdami į gyvatvorę. Tačiau šeimininkė to nesureikšmino, o kitą dieną, jos augintiniams vėl kažką pradėjus loti toje pusėje, jų savininkė nusprendė išsiaiškinti, kas toje kelių metrų pločio spygliuočių tvoroje tūno. Pačios D. Gudaitienės šiuo metu turimi 11 augintinių į pačią augalų tvorą įlįsti negalėjo, nes ji yra nuo kiemo pusės aptverta dar ir tinkline tvora, todėl aiškintis, kas ten tūno, ėmėsi pati moteris.

„Atsinešiau šviestuvėlį, kad pamatyčiau, kas ten toje tankmėje tūno. Iš pirmo karto atrodė, kad ten yra koks nors šuniukas iš kaimo, bet apžiūrėjusi atidžiau pamačiau, kad tai usūrinis šuo“, – sako D. Gudaitienė.

Šeimininkė iš karto pradėjo krapštyti lauk nekviestą svečią, kuris jau buvo jaukiai susukęs gūžtą gyvatvorės tankmėje, bijodama, kad šis gali užnešti jos pačios augintiniams kokią nors laukinių gyvūnų platinamą ligą. Laukinis šuo, pasak D. Gudaitienės, ėmė skleisti keistus garsus, kurie lyg ir panašūs į lojimą, tačiau šuns lojimu to nepavadinsi. Netrukus moteris susiprato, jog geriau gyvūno lauk nekrapštyti pačiai, o kreiptis į specialistus bei pranešti atsakingoms tarnyboms.

„Pagalvojau, jeigu jis išbėgs, tai kur jis bėgs, juk ir klaidžios čia po kaimą. Dar gali sužeisti ką nors arba kitam naminiam gyvūnui įkąsti, o gal nešioja kokią nors ligą – pasiutligę, kuri labai pavojinga, ar niežus. Tad nusprendžiau, kad šituo gyvūnu reikia nedelsiant pasirūpinti specialistams, jog niekam kaime nekiltų grėsmė“, – pasakojo veislyno šeimininkė.

Moteris nedelsiant pranešė apie laukinį padarą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o šie kreipėsi į tų apylinkių medžiotojus, kaip tai ir daroma tokiais atvejais. Nors medžiotojai gyvenvietėse negali šaudyti, tačiau yra kitų būdų (sėlinant, tykojant) sugauti laukinius žvėris gyvenvietėse. Be to, D. Gudaitienė nedelsiant įspėjo kaimyną, kuris kartais savo šunelį leidžia palakstyti po kiemą laisvai, o šis išbėga ir toliau nuo namų. Į D. Gudaitienės kiemą po kurio laiko atskubėjo vietos medžiotojas, tačiau jau spygliuočių gyvatvorėje neprašyto svečio neberado – laukinis šuo buvo pradingęs. Tiesa, kaip vėliau informavo D. Gudaitienė, usūrinis šuo tą patį vakarą buvo surastas, o ir toli nuo savo gūžtos nebuvo nukeliavęs – buvo kaimynų daržinėje, kur jį pagavo šeimininkai ir pranešė vietos medžiotojui, kuris jį pasiėmė, kad daugiau nekeltų vietos gyventojams baimės ir nemalonumų.

Pasak VMVT Šakių skyriaus vedėjo Artūro Šimkaus, iš tiesų, veislyno šeimininkė labai gerai pasielgė, kad pranešė tarnyboms, nes laukiniai žvėrys platina įvairias ligas, o būtent šie kailiniai žvėreliai, kurie Lietuvoje vadinami dar jenotu arba mangutu, dažnai serga niežais, kelia grėsmę dėl galimo pasiutligės nešiojimo.

„Dabar keletą metų iš eilės Lietuvoje nėra nustatyta pasiutligės atvejų laukinėje faunoje, bet rizika visada yra, o nušauti, rasti nutrenkti mašinų ar kitaip žuvę gyvūnai visada tiriami dėl pasiutligės. Ją gali platinti ir lapės. Gyvi gyvūnai perduodami Gamtos apsaugos specialistams ir tai jų atsakomybė jais pasirūpinti“,– sako A. Šimkus.

Anot vedėjo, jei šie laukiniai gyvūnai būna apsikrėtę niežais, kuriuos platina, atėjus šalčiams jie mėgsta lįsti į sodybas, pastatus tam, kad nesušaltų, nes dėl niežų jiems būna nuplikęs kailis. Jeigu toks gyvūnas, kaip usūrinis šuo arba lapė, įkąstų žmogui, reikia, pasak A. Šimkaus, nedelsti ir kreiptis į medikus dėl pasiutligės prevencijos.

Pati D. Gudaitienė savo veislyne veisia Briuselio grifonus, mopsus ir afenpinčerius. Moteris juokauja, kad usūrinis šuo į veislyno kiemą užsuko neatsitiktinai – tiesiog jautė, kad čia šunų gyvenimu yra poniškai pasirūpinama.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.