Rugsėjo 3-ąją netekome ilgamečio Šakių rajono mero Juozo Bertašiaus. Jis mero pareigose dirbo 14 metų. Prisimindami jį dalinamės prieš penkerius metus „Drauge“ publikuotu tekstu, kada kalbinome tuometinį rajono vadovą jo septyniadešimtmečio proga.

 

Šiandien rajono meras Juozas Bertašius mini garbingą septyniasdešimtmetį. Nors sukaktis solidi, jubiliatas tikina nejaučiantis prabėgusių metų. Tad su kokiomis nuotaikomis, lūkesčiais bei viltimis sukaktuvininkas žvelgia į rytdieną, kas jo gyvenime buvo ir tebėra svarbiausia?

Tik prasidėjus pokalbiui J. Bertašius patikina, kad apie asmenines šventes nemėgsta galvoti. Suprantama, ir kalbėti.

„Dabar metų pradžia. Darbų įkarštis. Visiškai to nesureikšminu. Dažniausiai visi gimtadieniai praeina tyliai, darbinėje atmosferoje. Taip bus ir šiemet“, – teigia pašnekovas.

Nemėgsta jis sureikšminti ir prabėgusių metų, tačiau amžių, kaip ir įvairias sukaktis, jam primena aplinkiniai.

„Nesijaučiu pavargęs ir nepastebiu, ką esu nugyvenęs“, – sako septyniasdešimtmetį švenčiantis rajono vadovas.

Iš tikrųjų daugelis galėtų pavydėti tokio aktyvumo – visur matomas, viską spėjantis, bendraujantis ir aktyvus. Iš kur tiek jėgų ir neblėstančios energijos?

„Rinkimai man suteikė dar daugiau energijos ir stiprybės. Tiesiog esu žmonių įpareigotas per tą patį laiką spėti dar daugiau. Ieškau galimybių dirbti produktyviau“, – tikina pašnekovas.

Jis  priduria, kad jam didžiausias malonumas būti tarp žmonių, su jais dirbti, jiems padėti. Jų padėkos žodis – viena didžiausių vertybių.

Visgi neneigia, kad darbas sunkus, reikalaujantis didelio atsidavimo, tačiau sako negalintis nuvilti žmonių. Mero poste J.Bertašius – jau 14 metų, tačiau ir sau, ir aplinkiniams pažadėjo, kad ši kadencija paskutinė.

„Paskui eisiu į tarybą. Negalėsiu ramiai sėdėti, tačiau esu laimingas, kad dabartinėje taryboje daug jaunų žmonių, po paskutinių rikimų pokyčių yra ir administracijoje. Džiugu, kad per šį laiką užsiauginsime kompetentingą pamainą“, – mintimis dalijasi meras.

Kad ir apie ką beklausčiau, ko besiteiraučiau, meras vis grįžta prie tos pačios temos – darbas.

„Darbas mano gyvenime užima pirmą vietą“, – sako pašnekovas.

„Šeima – asmeninio gyvenimo dalis. Tikiu, jie nepyksta ir esu už tai dėkingas. Ypač žmonai Genovaitei“, – patikina pašnekovas. – Būtų sudėtinga, jei žmona nesuprastų. Ji ir padeda, ir palaiko, ir supranta.“

Nors jo diena prasideda  5 valandą ryto, žmona keliasi kartu, gamina pusryčius, išleidžia į darbą, pasirūpina ir vyro pietumis.

„Jos dėka gyvenu sveikai, energingai ir laimingai. Ji nuostabi“, – gražių žodžių negaili sutuoktinei.

Juk būtent ant jos pečių guli visas ūkis, tačiau meras pripažįsta, kad žmonai tvarkytis sekasi daug geriau nei kažkada jam.

Pasak rajono vadovo, netrukus bus 40 metų, kai jis vedė Genovaitę. Santuokoje gimė sūnus Edvinas, kuris sukūrė šeimą, augina dvi dukrytes. Tai – didžiulė laimė. Visgi pasiteiravus apie didžiausias gyvenimo dovanas, su ašaromis akyse meras sako: „Didžiausia gyvenimo dovana – pats gyvenimas.“

Tad kokie ateities planai, svajonės ir viltys? Pasak jubiliato, žiemą su žmona jis planuoja porai savaičių išvykti pailsėti į šiltus kraštus. Taip daro kiekvienais metais. Kai nedirbs mero pareigose,  gal remontuos savo namus.

„Gyvenam 1982 metais statytame alytnamyje. Aplinkinius kartais stebina mūsų gyvenimo sąlygos, lyg meras turėtų gyventi dvare, bet nėra laiko tvarkyti. Apskritai mažai laiko asmeniniam gyvenimui“, – patikina J.Bertašius.

O visi kiti planai susiję su darbu. Apie tai meras galėtų kalbėti nesustodamas. Tad ir vardina, kad reikia baigti rekonstruoti miesto skverą, sutvarkyti ir pritaikyti gyventojų poreikiams Šakių paežerę, išvalyti Siesartį, įrengti poilsio zonas, sėkmingai baigti Šakių kultūros centro rekonstrukcijos darbus... O kur dar viso rajono keliai, gatvės, šaligatviai...

J. Bertašius sako dėsiantis visas pastangas, kad šie projektai būtų įgyvendinti. Meras patikina, kad reikia galvoti tiek apie Lekėčių, tiek apie Kriūkų mokyklų likimą ir pertvarkymą į daugiafunkcius centrus, apie bendruomenių veiklą, verslą... Bet mūsų tikslas šį kartą buvo pakalbėti ne apie tai.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“

2016 01 12, Nr. 3