Kiekvieną mėnesį miesto gyventojai, ypač gyvenantys daugiabučių kvartaluose, pastebi, kad pirmiausiai prisipildo tie šiukšlių konteineriai (vadinamieji „varpai“), į kuriuos keliauja išrūšiuotos pakuotės. Šiukšlių aikštelės tampa tikrais sąvartynais, nes gyventojai į prigrūstus „varpus“ netelpančias pakuotes dažnai palieka tiesiog prie konteinerių.

Šiukšlės kaupiasi tol, kol vežėjai konteinerius ištuština, tačiau tvarka išlieka neilgai, nes šie kaipmat vėl prisipildo. Šių metų birželio viduryje Seimas patvirtino naujus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriems įsigaliojus tokia nusistovėjusi antrinių žaliavų, atliekų išvežimo tvarka turėtų keistis gyventojų naudai.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) prevencinės veiklos organizatorė Liucija Burbienė sako, kad rūšiuoti norinčių gyventojų nuolat daugėja, tačiau už pakuočių atliekų tvarkymą atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos (toliau – organizacijos) ne tik vengia prisidėti prie pakuočių konteinerių infrastruktūros plėtros, bet ir netinkamai surenka atliekas. Dėl to ir kyla šiukšlių kalnai prie pakuočių konteinerių, ypač ten, kur daugiau gyventojų.

MAATC yra atsakinga už mišriųjų komunalinių atliekų sutvarkymą Šakių rajone. Joms skirti konteineriai ištuštinami kas dvi savaitės. Anot L. Burbienės, naujose Seimo pataisose numatoma, kad ir pakuočių atliekų, kurios keliauja į „varpus“, tvarkymą nuo šiol  privalo organizuoti savivaldybės, o už tai sumokėti turėtų pakuočių tvarkymo organizacijos. Iki šiol problemų kildavo dėl to, kad, pačioms organizacijoms buvo palikta spręsti, kiek kartų ištuštinti „varpus“, o jos išvežimus retindavo, nes už kiekvieną konteinerių ištuštinimą tekdavo apmokėti vežėjui.

„Pakuotes ir pakuočių atliekas, kurios yra surenkamos „varpuose“, turi tvarkyti pakuočių tvarkymo organizacijos (Lietuvoje didžiausios yra „Žaliasis taškas“, PTO ir kt.), nes visos prekės ir gaminiai, patenkantys į rinką, yra apmokestinami pakuočių tvarkymo mokesčiu, kuris nukeliauja toms organizacijoms. Pirkėjai kartais nežino, kad už parduotuvėse perkamų prekių pakuočių tvarkymą gamintojai jau sumokėję organizacijoms. Todėl ir svarbu rūšiuoti, nes už pakuočių tvarkymą jau esame sumokėję įsigydami prekę. Jeigu pakuotės patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius (yra neišrūšiuojamos), jos keliauja kartu su mišriomis atliekomis ir gyventojai už jų tvarkymą, mokėdami už šiukšlių išvežimą MAATC, sumoka dar kartą“, – aiškina L. Burbienė.

Pagal tai, kiek surenka atliekų, MAATC, įvertinęs visas savo būtinąsias išlaidas atliekoms sutvarkyti ir atliekų tvarkymo sistemai veikti, nustato mokestį gyventojams. Todėl kuo daugiau atliekų patenka į mišriuosius konteinerius, tuo didesnis bus ir mokestis.

Anot specialistės, iš tikrųjų lig šiol Lietuvoje buvo neaiškumų dėl apmokėjimo: pakuočių tvarkymo organizacijos sudarydavo sutartis su tvarkytojais, bet neretai už tai jiems net nebuvo sumokama, tiesiog palikdavo surinktas antrines žaliavas atliekų tvarkytojams parduoti patiems (Šakiuose tai atlikdavo „Ekonovus“).

„Dabar tokios galimybės nebeliks: organizacijos privalo sudaryti sutartis su savivaldybėmis arba jų sukurtais atliekų tvarkymo centrais (mūsų rajone MAATC), kurios nuo kitų metų sausio 1 d. privalo organizuoti pakuočių surinkimą, už kurį sumokės organizacijos, surinktas pakuotes taip pat turi perimti organizacijos ir toliau rūpintis, kaip jas sutvarkyti“, – sako specialistė.

Savivaldybės galės diktuoti sąlygas, kiek kartų iš rūšiavimo konteinerių turi būti vežamos išrūšiuotos atliekos. Anot MAATC atstovės, sąžiningai rūšiuojantys žmonės skųsdavosi, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius beveik neturi ką išmesti, o pakuočių konteineriai greitai užsipildo, bet jų niekas neišveža. Dėl to ir kaupėsi maišai atliekų prie konteinerių. Tikimasi, kad nauja tvarka išspręs klausimą, atliekų konteineriai bus išvežami dažniau ir plastiko ar popieriaus pakuotės aplink juos nebesimėtys pusę mėnesio, o žmonės turės kur išmesti išrūšiuotas šiukšles.