Būdviečių kaimo (Šakių sen.) gyventoja Ona Saltienė (Atkočaitytė) balandžio 14-ąją šventė 100 metų jubiliejų. „O nė nejutau, kai atėjo tas šimtas“, – sakė ilgaamžė.

Prisijungiam prie gražios savivaldybės vadovų tradicijos pasveikinti šimtamečius ir vykstam į ilgaamžės O. Saltienės namus Būdviečiuose, kur gyvena su dukra Kristina ir jos vyru Algimantu Pinčiausku. Ilgaamžė pasitinka gerai nusiteikusi, pasipuošusi žalia suknele, apsigobusi šventine skarele. Žvelgdamas į Onutės šviesų veidą, tiek metų gal ir neduotum, jeigu ne tai įrodantys dokumentai. Dukra Kristina išduoda, kad mama visą rytą nenustygo vietoje, jaudinosi, laukdama garbių svečių.

Sveikindamas O. Saltienę rajono meras Edgaras Pilypaitis linkėjo sveikatos, Dievo palaimos, o ją prižiūrinčiai dukrai Kristinai – stiprybės. Ši pasakojo, kad per Šv. Oną šeimoje būna didesnė šventė nei mamos gimtadienis – liepos 26-ąją suvažiuoja visa giminė. O šimtametė paklausta, kur per Šv. Onos atlaidus važiuodavo anksčiau, atsakė, jog į Griškabūdį ar Panemunę.

Prie sveikinimų prisidėjo ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė bei Šakių seniūnas Dalius Jasevičius.

„Linkiu ir jums tokio jubiliejaus sulaukti...“ – taria D. Jasevičiui ilgaamžė.

O. Saltienė užaugino tris vaikus: dvi dukras ir sūnų, sulaukė septynių anūkų, 14 proanūkių ir vieno proproanūkio.

Ji kilusi iš Stulgių kaimo (Plokščių sen.), tėvai turėjo tris vaikus – vieną sūnų ir dvi dukras.

„Aš vyriausia buvau... Pragyvenau juos... Drūta buvau, jei iki šitiek reikia gyventi, – sako Onutė. – Baigiau tik keturis mokyklos skyrius Plokščiuose. Ir dabar atsimenu tokį mokytoją Obelienių. Mokykla stovėjo visai prie kapinių. Dabar ji nuvežta į Rumšiškes. Per televizorių vieną sykį mačiau, taip širdy smagu pasidarė.“

Dukra pasakojo, kad, seneliui anksti mirus, mamai teko tarnauti ir Stulgiuos, ir Švarplių kaime pas ūkininkus. Čia ir susipažino su vyru Marijonu, kur juos užklupo karas, vėliau jie persikėlė į Būdviečius, kur senolė gyvena iki šiol.

Gyvenimo kelionėje vyras Onutės nebelydi – Šakių kapinėse atgulė prieš 47-erius metus. Dukra pasakojo, kad mama buvo 52-ejų, o ji 12-os, kai šeimos maitintojas jas paliko. Anot dukros, našle tapusi mama daugiau poros nebeieškojo.

„Mama labiau uždaras žmogus, viską laiko savyje. Tėtis dirbo MTS-e Gelgaudiškyje, išeidavo visai savaitei. Mama pasilieka su trimis vaikais. Ir bulvės su šake buvo nukastos. Mes ir vieni namuose likdavom, ir murzini pabūdavom...“ – pasakoja ilgaamžės dukra.

Anot jos, mama dažniau prisimena ir netgi sapnuoja ne gimtuosius Stulgius, bet Švarplius.

Dukra priduria, kad mama visą gyvenimą daug dirbo, tad ir dabar, sulaukusi tiek metų, vis dar nori būti naudinga: „Dar prieš kokius penkerius metus rasdavau mamą kauptuką pasigriebusią, bekaupiančią lysvę. Mama daug mezgė, buvom ir apsiūti, ir apmegzti. Ji sakydavo, kad visuomet norėjo būti siuvėja, tačiau nebuvo pinigų leisti į mokslus. Dabar tik kažkaip staigiai mama susilpnėjo...“

Anot jos, šiandien mamai didžiausias džiaugsmas, kuomet suvažiuoja proanūkiai.

„Mums labai sunkus buvo karantinas, kai negalėjo niekas atvažiuoti, saugojomės. Pykomės ir su mama, ir su anūkais. Mama vis klausinėjo, kaip čia Kalėdos, ir niekas neparvažiuos. Ji tris kartus pasiskiepijo, tik po trečio skiepo vis atsigerti prašė“, – pasakojo šimtametės dukra.

Pasak Kristinos, mama valgiui šiek tiek išranki, bet pieniškus patiekalus valgo noriai, pasigenda naminių lašinių.

„Kad jau dabar padarė, kad jau po lašinių... Visada trys kiaulės būdavo, viena ant pardavimo, dvi ant pjovimo. Karvė viena. Kad daugiau nevalna buvo laikyti“, – į prisiminimus nugrimzta Onutė.

Pati vaikščioti dar pajėgianti šimtametė, artimųjų teigimu, labai gera sveikata pasigirti negalėtų. Televizoriaus nežiūri, radijo neklauso. Dienas leidžia poteriaudama, o šiltu metų laiku dar išeina į lauką.

„Apeina patikrinti, kur ten kas nenuravėta, – į pokalbį šypsodamasis įsiterpia žentas Algimantas ir priduria: – Gerai, kad to radijo neklauso, nežino, kad tas karas vyksta.“

Gražiai dukra Kristina atsiliepia apie mamą, kad dabar mamos darbas – rūpintis visais. Gerbia jos tolerantiškumą: jeigu jie su vyru susibardavo, mama niekada į tai nesikišdavo.

Pasak Kristinos, mama yra tarsi jų šeimos rišamoji grandis: savaitgaliais, vasaromis visi skuba į Būdviečius.

„Stengiuosi neprisileisti minties, kad kažkada neteksiu mamos... Tas ryšys toks stiprus išlikęs“, – susitikimo pabaigoje prasitarė ilgaamžės dukra Kristina, vardijusi, kad likus be tėvo visokiausių darbų reikėjo išmokti, vertėsi, kaip išmanė.

Kone per visą viešnagės valandą Onutė nedaug kalbėjo, klausėsi svečių kalbų, o kai atsisveikinom, atsikėlė nuo kėdės, pasiėmė lazdutę, užsimetė paltuką ir sako: „Reikia svečius išlydėti.“

Išeinam visi į lauką, Onutė klesteli ant sūpynių, mielai pozuoja fotografui. O kad be reikalo nebūtų išėjimas į lauką, dar apžiūri ir besistiebiančius krokus darželyje.

„Ilgų gyvenimo metų“, – palinki mums šimtametė ir rankele pamojuoja.

Telieka žiūrėti nuostabos kupinomis akimis ir tyliai stebėtis mitria senučiuke, atšventusia savo šimtmetį.