Jei dažnas gyventojas tvarkosi, šienauja, puoselėja savo žemės sklypą, tai vis dar atsiranda žemės plotų, ypač vasarą, kuomet akis bado aukšta žole, šiukšlės. Žole apaugusios žemės – ne pirmi metai vargas savivaldybei ir seniūnams, nejauki kaimynystė gyventojams. Apie tai kalbėta seniūnų pasitarime.

Prasidėjus žolės pjovimo sezonui, seniūnai susiduria su problema, kuomet daugiabučių gyventojai nenori tvarkyti savo kiemo teritorijos bei aplinkos. Dažniausiai valstybinėje žemėje stovinčių daugiabučių sklypai nesuformuoti, tuomet dalis gyventojų nemoka nei žemės, nei žemės nuomos mokesčio.

„Jie nemoka jokio mokesčio, o žolę turim nupjauti mes, nes tai valstybinė žemė. Gyventojas, vengiantis mokėti mokesčius, turi daugiau privilegijų negu asmenys, sudarę žemės sklypo panaudos sutartis ir sąžiningai mokantys mokesčius“, – problemą išsakė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.

Tokią situaciją paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šakių skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas: nors ir nesuformuotas prie daugiabučių namų žemės sklypas, nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau statiniai stovi ant valstybinės žemės, todėl gyventojas privalo mokėti žemės nuomos mokestį.

„Yra dalis piliečių, kuriems patogu nesitvarkyti, kad valstybinės žemės sklypas prie daugiabučių būtų suformuotas, įteisintas, nedėti į tai asmeninių lėšų. Ir visa šita gyventojų grupė lieka tarp dangaus ir žemės. Todėl apmokestinti žemės nuomos mokesčiu prie daugiabučių esančių sklypus yra geriausia išeitis. Kokia tai teritorija? Sodybos želdiniai, kiemas, sodas, daržas. Kokiu tarifu apmokestinama, yra nustačiusi savivaldybės taryba“, – kalbėjo A. Vaičiūnas.

Šakių seniūnas Dalius Jasevičius pastebėjo, kad daugiabučių gyventojai anaiptol neskuba žemės sklypų prie daugiabučių įsiteisinti, jiems patogiau, kai šienauja seniūnija.

Pasak A. Vaičiūno, jų tarnyba, vykdydama žemės naudojimo kontrolę, susiduria su savavališkai gyventojų naudojamais valstybinės žemės plotais, kuomet gyventojų gyvatvorės, šiltnamiai, daržų lysvės atsiduria už sklypo ribos.

„Tai neatleidžia nuo atsakomybės tų asmenų ir jiems pradedama administracinė teisena. Ir tuos želdinius turi gyventojai pašalinti. Kitas kelias – įsiteisinti tą sklypo dalį, kuria jie naudojasi“, – aiškino A. Vaičiūnas.

Vis dar pasitaiko (daugiausiai kaimo vietovėse) ir apleistų žemės ūkio paskirties sklypų, kurie virsta mišku, krūmais. Pasak A.Vaičiūno, tokius sklypus fiksuoja NŽT. Kaimo vietovėje peraugusi žolė nereiškia, kad žemės sklypas apleistas. Sklypas laikomas apleistas tada, kai jame pradeda augti sumedėjusi augmenija.

O kas turėtų šienauti aplink elektros transformatorių pastotes? Kaip paaiškino A.Vaičiūnas, žemės sklypai apie inžinerinius įrenginius, statinius formuojami, jei yra didesni nei vienas aras. Jei mažesnis sklypas, statinys patenka į kitą sklypą servituto pagrindu.

„Yra rajone keletas pastočių, kur yra suformuoti sklypai. Kitu atveju tai yra valstybinė žemė ir priežiūra aplink pastotę lieka seniūnijai“, – aiškino A. Vaičiūnas ir pridūrė, kad sklypai prie vandens bokštų yra suformuoti ir įteisinti, nuomos sutartys sudarytos su „Šakių vandenimis“, šie ir prižiūri teritorijas apie vandens bokštus.

„Dar noriu akcentuoti, kuomet gyventojas prašo tiek nuomoti, tiek įsigyti žemės sklypą po pastatais, mes būtinai atliekame patikrą vietoje, žiūrėdami, ar statinys gali funkcionuoti pagal savo nusidėvėjimą, ar gali valstybinė žemė būti išnuomojama, parduodama. Šiandien valstybinei žemei dėmesys yra didelis ir taip labai lengvai ji nėra parceliuojama“, – kalbėjo A. Vaičiūnas.

Griškabūdžio seniūno Sauliaus Naumavičiaus pastebėjimu, kasmet didėja jiems priskiriami „valdiški ploteliai“, kurie sudaro apie 20–30 arų, seniūnas siūlė, kad NŽT skelbtų informaciją apie tokius plotelius, gal tuomet atsirastų žmonių, norinčių plotelius išsinuomoti.

Pasak A. Vaičiūno, į NŽT galima pateikti informaciją, nurodant, kur galimai yra valstybinė žemė. Tuomet jau būtų patikrinama ir jei tas žemės sklypelis yra valstybinė žemė, sklypas įtraukiamas į laisvos valstybinės žemės plotą ir gyventojai gali sudaryti ilgalaikes žemės nuomos sutartis ir naudotis žeme.

„Seniūnai esam dėkingi tiems žmonėms, kurie dar prižiūri ne jiems priklausančią teritoriją“, – kalbėjo S. Naumavičius.

Kalbėta ir apie apleistą kitos paskirties žemę, būtent miestelių teritorijose esančius gyventojų sodybinius sklypus. Kidulių seniūnė Renata Švelnytė pasidalino kolegų iš Telšių patirtimi, kuomet administracijos ekologas iki birželio 15 d. patikrina apleistas sodybas, siunčia įspėjimus ir taiko didesnį žemės mokestį.

„Kai dėl apleistų pastatų, tai mes ieškosime būdų, kaip pažaboti tuos šeimininkus, kurių sklypai ne tik žolėm, bet jau ir medžiais apauginėja. Po to jau ir šliužai bei visokie graužikai pradeda lįsti“, – žadėjo vicemeras Darius Jakavičius.