Pilką ir lietingą penktadienio popietę Šakių vaikų dienos centre vyravo visai kitokios nuotaikos – po trejų metų pertraukos čia užsuko Didžiosios Britanijos karališkojo pašto darbuotojai, savo charizmatiškumu ir energija prasklaidę lietuviško rudens keliamą slogulį. Tad ir vaikų dienos centro bendruomenę kur kas labiau sudomino ne labdaringą veiklą Lietuvoje vykdančių britų atvežtos dovanos, o patys svečiai, mielai pasidaliję neįtikėtinų atsitiktinumų, nuotykių ir nuoširdumo kupina savanorystės istorija.

Pasirodo, meilė iš pirmo žvilgsnio išties egzistuoja, o įsimylėti galima ne tik žmogų, bet ir šalį. Būtent taip nutiko prieš dešimt metų Lietuvą pirmą kartą išvydusiems Styvui, Keithui ir Frankui, kuriuos čia atvedė atsitiktinumas: netikėtai pasikeitus planams, jiems teko pavaduoti Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje surinktą ir į tris sunkvežimius sutalpintą labdarą turėjusius atgabenti kolegas paštininkus. Įvykius sava vaga pakreipė ir dar vienas atsitiktinumas – britams vertėjavusi „Gelbėkit vaikus“ darbuotoja laisvadienį Lietuvoje pasiūlė praleisti aplankant Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone įsikūrusį vaikų dienos centrą – šis vizitas juos paveikė taip, kad kiekvienas mintyse prisižadėjo sugrįžti.

„Važiuodami  namo mes įsikalbėjome ir sugalvojome, kad norime padaryti ką nors daugiau. Tada buvome beveik nepažįstami, o dabar – geriausi draugai. Mes pamatėme šalį, žmones ir tai palietė mūsų širdis“, – prisiminimais dalijosi Keithas, pridurdamas, jog patys lietuviai tokį britų dėmesį Lietuvai yra linkę interpretuoti kaip gailesčio Rytų Europos šaliai išraišką, tačiau, anot jo, toks mąstymas klaidingas – Lietuvą jie tiesiog įsimylėjo, patys iki šiol nerasdami atsakymo, kodėl.

Su šypsena pirmąjį susitikimą su ilgamečiais partneriais prisimena ir juos į Šakius atlydėjusi „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

„Prieš tai jų niekada akyse nebuvau mačiusi. Dar net neįėjusi į viešbutį, kuriame jie buvo apsistoję, išgirdau baisų triukšmą, klegesį. Susikalbėti buvo neįmanoma, nes jie šneka tokia anglų kalba, kad beveik nieko suprasti neina. Galvojau: neduok, Dieve, dabar su jais visą savaitę reikės praleisti... Ir, žinokit, taip ir buvo – kur ėjome, jie visur triukšmavo, kvatojo, žodžiu, balaganas“, – juokėsi R. Dičpetrienė.

Susitikime su labdaringą veiklą Lietuvoje vykdančiais britais dalyvavo ne tik vaikų dienos centro auklėtinai, bet ir buvę bei esami šio centro savanoriai. Jaukioje, šeimyniškoje atmosferoje netilo pokalbiai, nosį kuteno lietuviško kugelio ir ukrainietiškų barščių kvapai. Na, o mažųjų susitikimo dalyvių simpatijas užkariavo „Gelbėkit vaikus“  vilniečių komandos atsivežtas šuniukas. D. Pavalkio nuotr.

Visgi geras ūpas ir nežabota britų energija tapo vienu esminių faktorių, leidžiančių sėkmingai vykdyti savo misiją. Na, o jos idėja gimė vos grįžus tėvynėn: pirmą kartą Lietuvoje apsilankę tik kaip ambasados surinktą labdarą gabenantys paštininkai, iniciatyvą jie nusprendė perimti į savo rankas. Tad jau dešimt metų kiekvieną gegužę ir lapkritį vyrai čia atskrenda atostogų metu.  Bendradarbiaudami su „Gelbėkit vaikus“ organizacija, vaikų dienos centrams ar sunkiau besiverčiančioms šeimoms reikalingus daiktus už Didžiojoje Britanijoje surinktas lėšas jie superka Lietuvoje. Anot svečių, tokia strategija pasirinkta ne tik siekiant išvengti varginančios kelionės sunkvežimiu, bet ir norint paremti vietos verslus.

Išmonės entuziastams netrūksta ir renkant lėšas, tam jie pasitelkia visą savo kūrybingumą, žaismingumą, o kartais net ir nutrūktgalviškumą. Draugus, giminaičius ir kitus žmones prisidėti prie kilnaus tikslo jie kviečia organizuodami įvairias akcijas, kurių metu įgyvendina išsikeltus iššūkius – pavyzdžiui, stumdami 20 kilogramų sveriančius pašto vežimėlius per dieną aplaksto visus Londono tiltus, įkopia į aukščiausius Didžiosios Britanijos kalnus ar senu paštininko dviračiu be sustojimo nuvažiuoja daugiau nei 300 kilometrų. Vyrai džiaugiasi, jog prie vykdomos veiklos prisijungia ir kiti kolegos, po truputį įsitraukia ir jų vaikai – tai suteikia vilties, kad ši iniciatyva gyvuos ir tuomet, kai jos sumanytojų jau nebebus.

Pasak pašnekovų, visas pastangas atperka rezultatas – vaikų, darbuotojų ir tėvų blizgančios akys, šiluma. Be to, širdį glosto ir veiklos tęstinumas, užsimezgę ryšiai, mat patys pristatydami labdarą jie gali stebėti, kaip mažieji auga, įsitikinti, jog jų parūpinti daiktai yra naudojami ir reikalingi. Tai matėsi ir grįžus į Šakius – prieš trejus metus britų atvežtas išmanusis televizorius šiandien vis dar puikiai veikia ir yra didelė atrakcija centro lankytojams. Tiesa, nors šį kartą atgabentos dovanos – žaidimai ir sumuštinių keptuvė – buvo kiek kuklesnės, bet, kaip juokavo Šakių vaikų dienos centro vadovė Jūratė Arštikaitienė, „šakiečiai yra laimingi, visko turi, trūksta tik svečių“.

Lauktieji svečiai nuotaiką praskaidrino ne tik vaikams, bet ir į susitikimą atvykusiems buvusiems ir esamiems vaikų dienos centro savanoriams. Štai Šakių „Žiburio“ gimnazijos antrokė Gabrielė Paukštytė tikino, jog tokios istorijos tampa įkvėpimo šaltiniu. Jau keletą metų dienos centrui savo laisvalaikį dovanojanti mergina pastebi, jog Lietuvoje savanorystė populiari tik tarp jaunimo, o iš Didžiosios Britanijos atvykusi kompanija yra puikus pavyzdys, jog gražiems darbams įmanoma rasti laiko net solidžiame amžiuje.

„Nuo mažens labai myliu vaikus. Kartais dėl savanorystės reikia paaukoti kitas mėgstamas veiklas, bet vaikams labai reikia meilės. Būna, mieste susitinki, tai pribėga, apsikabina, sako, kad pasiilgo. Vasarą dienos centre rengiame stovyklas, prisisėmusi idėjų visai neseniai stovyklą suorganizavau pati savo kaime. Keturnaujienoje yra nemažai vaikų, stovykloje dalyvavo dešimt, buvo ir viena ukrainietė mergaitė. Baigusi mokyklą norėčiau studijuoti socialinį darbą, o po studijų svajoju įkurti vaikų dienos centrą Kudirkos Naumiestyje. Tokie pavyzdžiai, kuriuos matėme šiandien, tik dar labiau įkvepia“, – įspūdžiais dalijosi savanorė.

Vaikų dienos centras nebuvo vienintelė  stotelė Šakių rajone – komanda taip pat užsuko pas vieną šeimą Gotlybiškiuose. Keturias dienas trukusio vizito Lietuvoje metu britai pasisvečiavo ir Kauno vaikų dienos centre, dovanomis pradžiugino keletą šeimų Anykščiuose bei Raudondvaryje.

Agnė Kereišiūtė