Kasmet, jau 16 metų, paskutiniame laikraščio numeryje pristatome metų nominaciją, kurią skiriame už tais metais labiausiai įsirėžusį įvykį, pastebime labiausiai pasižymėjusį žmogų ar pavykusį projektą. Būta diskusijų, kaip elgtis šiais metais, tačiau bet koks rajono įvykis nublanko prieš karą Ukrainoje, tad ir savo nominaciją sutartinai nusprendėme skirti karo talžomai šaliai, jos žmonėms, o ir savo kraštiečiams, ištiesusiems ir tebetiesiantiems pagalbos ranką.

Rodės, po dvejų pandeminių metų pasaulis ima lengviau kvėpuoti, atsigauna ir vaduojasi iš suvaržymų gniaužtų, tačiau vasario 24-ąją agresorės pradėtas karas Ukrainoje vėl iš naujo privertė susimąstyti, perkainoti vertybes ir įvertinti, koks svarbus taikus dangus. Jau tą patį vakarą per visą Lietuvą nusirito palaikymo akcija Ukrainai „Laisvė šviečia“, prie kurios gana gausiai jungėsi ir šakiečiai, rinkęsi prie Vinco Kudirkos paminklo. Vėjyje plaikstosi Trispalvės, Ukrainos bei savivaldybės vėliavos, o aplink tvyro ypatingas susikaupimas, rimtis, reiškiamas solidarumas užpultai šaliai. Nuskamba ir abiejų šalių himnai, sukalbama „Tėve mūsų“, netyla pasisakymai, kad visgi buvo viltasi, jog karas taip ir neprasidės, tačiau, deja, jis tebevyksta iki šiol... Aplink tiek daug baimės, nežinios ir klausimų – „kodėl?..“

Prasidėjus karui pradėtos organizuoti įvairiausios akcijos, kurių metu rinkti drabužiai, patalynė, maistas, dovanotas transportas, vyko piešinių konkursai, mezgamos kojinės, imtos gaminti apkasų žvakės ir daugelis kitų iniciatyvų, nes vis dar reikalinga ir neįkainojama įvairi parama, tad netinkamų būdų tiesiog nėra.

Tačiau svarbus ne tik moralinis palaikymas. Netrukus imtos organizuoti įvairios akcijos, renkami šilti drabužiai, patalynė. Šalyje akcija tuoj sustabdyta, nes per pusdienį paaukota bemaž 50 vilkikų paramos. Nuošalyje nelieka ir Šakiai, paramos rinkimą inicijuoja Šakių „Caritas“, o kraštiečiai į prašymą paaukoti ukrainiečiams atsiliepia išties dosniai, aukoja ne tik drabužius, bet ir maisto produktus, higienos reikmenis, kurą, verslininkai Jonas Palukaitis ir Arūnas Tarnauskas paaukoja ir transporto priemones, kuriomis parama į Ukrainą ir išgabenama, o Ukrainoje automobiliai naudojami būtiniausioms reikmėms.

Imtos registruoti vietos, kur galėtų prisiglausti nuo karo besitraukiantys žmonės, sušaukiamas neeilinis tarybos posėdis, kurio metu vienbalsiai pritarta rezoliucijai dėl Rusijos ir Baltarusijos karo veiksmų prieš Ukrainą, nutraukiamas tarptautinis bendradarbiavimas su Rusijos Federacija. Nuskamba visų frakcijų pareiškimai bei raginimai, kiek įmanoma įvairiais būdais remti agresorės užpultą Ukrainą ir jos žmones. Į rajoną pradeda atvykti pirmieji nuo karo besitraukiantys ukrainiečiai, kurių nemažai jau sugrįžę gimtinėn, kiti mūsų rajone tebesiglaudžia ir čia kuria savo gyvenimą. Socialinės paramos skyriaus duomenimis, šiuo metu rajone apsistoję 149 ukrainiečiai, iš kurių 64 vaikai.

Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Šakiuose nuskamba spalvingai ir nuotaikingai, tačiau šventė irgi pripildyta palaikymo Ukrainai ženklų: verdami ukrainietiški barščiai ir renkama parama, vaikai šoka ir pagal ukrainiečių atlikėjos dainą, o dažno rankose greta mūsų šalies vėliavėlės glaudžiama ir mėlynai geltona.

Sunku išvardyti visus prisidėjimus, nes prie paramos jungiasi tiek pavieniai žmonės, aukojantys ir savo asmeninius automobilius, tiek įstaigos, organizuojančios vienokią ar kitokią paramą. Štai vien rajono savivaldybė Ukrainai jau skyrė šešias įvairias transporto priemones, tarp kurių ir trys gaisriniai automobiliai, o dar dėl vienos – krovininio automobilio „Volkswagen LT35“ – sprendimas priimtas paskutiniame savivaldybės tarybos posėdyje. O kur dar parama drabužiais, maistu, medikamentais ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis. Ugdymo įstaigų duris ima verti ukrainiečiai vaikai, kai kurios moterys noriai įsilieja į darbo rinką.  

Kiek vėliau per šalį nuvilnija ir sovietinių paminklų griovimo vajus, šis klausimas įaudrina ir savivaldybės tarybą, tačiau dviejų paminklų nelieka Kudirkos Naumiestyje, nugriaunamas paminklas ir Šakių kapinėse, sovietinių karių palaidojimo vietoje.

Į mūsų gyvenimus daugiau ar mažiau įsilieja Ukraina, tad nors kai kam ši tema atsibodo, tačiau apsimesti, kad karo nėra, tiesiog neįmanoma. Tad ir „Draugo“ nominaciją simboliškai nusprendėme skirti būtent šiam įvykiui, neišskiriant kažko konkrečiai. Norisi padėkoti visiems prisidėjusiems, prisidedantiems ir prisidėsiantiems. Lėšas, kurias skirdavome autoriniam darbui-nominacijai, pervedėme nevyriausybinei organizacijai „Blue/yellow“, lietuviškai vadinamai „Mėlyna geltona“, remiančiai Ukrainos pasipriešinimą. Šiandien Ukrainos žmonės kovoja ir už mūsų laisvę. Jie šąla, miršta, bet nepasiduoda, o mes tegalime palaikyti. Ir ne vien žodžiais „Slava Ukraini!“ Težydi vienybė dėl ukrainiečių ir mūsų visų laisvės!